• 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
  • Default
  • Title
  • Date
  • Random
load more hold SHIFT key to load all load all

Vyskupo Vincento Borisevičiaus kančių keliu

1994 metais išleistame Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraščio 7 tome, kuriame daug dėmesio skiriama vyskupo Vincento Borisevičiaus likimui, rašoma, kad Lietuvos bažnyčios hierarchas drauge su kunigu Pranciškumi Gustaičiu buvo sušaudyti 1947 metų vasarą kažkur Gedimino kalno papėdėje. Abu vyrai čia pat ir palaidoti, o jų kapo duobė užlyginta taip, kad neliktų jokio ženklo. Egzekuciją neva mačiusi viena atsitiktinai toje vietoje buvusi moteris. Vėliau paaiškėjo, kad abu dvasininkai buvo sušaudyti 1946 rudenį, o jų palaikai atgulė kitoje Neries pusėje esančiuose Tuskulėnuose, o pačias egzekucijas sovietiniai budeliai vykdė kitur. Ilgus dešimtmečius niekas nė neįtarė, kad nuteistieji buvo šaudomi centrinėje Vilniaus gatvėje įsikūrusio MGB pastato rūsyje, o jų palaikai laidojami vos už trijų kilometrų nuo egzekucijos vietos esančiame parke.

Genocido aukų muziejus- vienintelis toks muziejus Baltijos  valstybėse, įkurtas tame pačiame pastate, kuriame nuo 1940 m. antrosios pusės iki pat 1991 m. rugpjūčio dirbo sovietinės represinės institucijos. Pastato pusrūsyje išlikęs vidaus kalėjimas – tardymo izoliatorius, kuriame buvo  kalinami okupacinei valdžiai neįtikę Lietuvos gyventojai. Muziejuje pateikiamos  nuotraukos, dokumentai supažindina su nepriklausomybės praradimu XX a. viduryje, sovietų represijomis, pasipriešinimo kovomis, gyvenimu lageriuose.  Muziejuje kabo egzekucijas liudijantys kalendoriniai lapeliai.  Svarbiausia ir reikšmingiausia mums data  -1946-11-18,  kada buvo sušaudyta 13 žmonių, tarp kurių ir vyskupas Vincentas  Borisevičius bei Viešvėnų kunigas Pranas Gustaitis.
  Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, nuo 1944-ųjų rugsėjo 28 dienos iki 1947-ųjų balandžio 16 dienos šiame kalėjime pagal SSRS karinių tribunolų ir vadinamojo ypatingojo pasitarimo nuosprendžius mirties bausmė buvo įvykdyta 767 asmenims. Dauguma jų (613 žmonių) buvo kaltinami ir nuteisti pagal Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 58-ąjį straipsnį - ,,Tėvynės išdavimas". Genocido aukų muziejuje esančioje šaudymo kameroje įrengta ekspozicija. Rezistencijos dalyvių pavardės yra iškaltos buvusių KGB (NKGB (MGB)) rūmų cokolyje.
  Toliau  ekskursiją tęsėme Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse.
 Tuskulėnų dvaro rūmuose  dalyvavome  edukacinėje programoje „Okupuotos Lietuvos istoriją pažink kitaip“. Turėjome  atsakyti į pateiktus klausimus, išspręsti muzikines ir garsines užduotis, susijusias su Lietuvos okupacija. Baltame dvarelyje apžiūrėjome muziejinę ekspoziciją „Tuskulėnų dvaro paslaptys“.
 Ypatingas dėmesys skiriamas  vyskupui Vincentui Borisevičiui. Atskleidžiama vyskupo Vincento Borisevičiaus dvasios stiprybė žiauraus totalitarinio sovietinio režimo akivaizdoje.  Vyskupo asmenybė simbolizuoja dvasinę stiprybę, tvirtą tikėjimą ir ištikimybę humanistiniams idealams. Eksponuojami liturginiai vyskupo drabužiai, NKGB (MGB) baudžiamosios bylos dokumentai, pateikiama biografija, fotografijos bei archyviniai kadrai iš iškilmingo vyskupo palaikų perlaidojimo.
     Iš viso archeologinių tyrimų metu buvusioje Tuskulėnų dvaro teritorijoje atkastos 45 kapaduobės. Rasti 724 žmonių palaikai, iš kurių  identifikuoti tik 66 (tarp kurių ir vyskupo Vincento Borisevičiaus bei kunigo Prano Gustaičio). Ir nors daugumos nužudytųjų tapatybių nustatyti nepavyko, iš dokumentų ir kitų šaltinių paaiškėjo, kad senojo parko žemė priglaudė įvairių likimų žmones.
   Atlikus kapaviečių archeologinius ir palaikų antropologinius tyrimus, buvo suprojektuota amžinojo poilsio vieta – koplyčia-kolumbariumas. Tai pilkapio formos statinys, kurio viduje įrengta koplyčia. Joje per 2004 metų Vėlines karsteliuose perkelti Tuskulėnų dvaro teritorijoje rasti sovietinio teroro aukų palaikai. Vėliau koplyčios-kolumbariumo kupolą papuošė tapytojo Gitenio Umbraso skliautinė mozaika „Trejybė“, simbolizuojanti Likimą, Laimę ir Laisvę, o pilkapio viršūnėje sužibo karūna, sukurta skulptoriaus Gedimino Karaliaus. Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso koplyčioje-kolumbariume  susipažinome su unikalia Inos Skardžiūtės-Kozel instaliacija „Karo nuotaka – našlė“.  Tai visų karų aukoms skirtas kūrinys, kuriuo prisimenamos šeimos tų, kurie žuvo karo lauke. Našlė – tuštuma už šydo, tuščias indas, kuriame liko vien praėjusio gyvenimo prisiminimai. Figūra padaryta iš audeklo, ant kurio atspausdintos nužudytų vyrų nuotraukos, padarytos po egzekucijų.
    Nors sovietiniai  budeliai ištrynė vyskupo Vincento  Borisevičiaus vardą ir jo  rankoje įspaudė numerį, bet jo  meilės tėvynei nepajėgė ištrinti. Vyskupas ir ganytojas Vincentas Borisevičius nuo savo tikinčiųjų bendruomenės nepasitraukė, paliudijo tikėjimą, perėjo kančios kelią,  kad tada ir dabar mums visiems eiti būtų  lengviau.
   Po pietų lankėmės Signatarų namuose. Atnaujintoje ekspozicijoje klasikinėmis ir naujomis technologinėmis priemonėmis pristatomas Lietuvos kelias į valstybingumą nuo XIX a. antros pusės iki lemtingojo Vasario 16-osios Akto pasirašymo. Pamatėme 1904–1915 metų lietuviškus leidinius, draugijų įstatus ir kitus dokumentus, Lietuvių mokslo draugijos ir laikraščių redakcijų nuotraukas. Signatarų namuose gidai išsamiai pasakojo  ne tik Vilniaus lietuvių visuomeninio gyvenimo istoriją, bet ir atokių Lietuvos miestelių ir kaimelių. Įdėmiai išklausėme žemiečių brolių Narutavičių gyvenimo kelią, Jono Basanavičiaus biografiją. Ekspozicijoje pristatoma įdomi ir mažai tyrinėta išeivijos lietuvių organizacijų medžiaga rodo, jog jų finansinė ir politinė parama turėjo didžiulę svarbą valstybingumo atkūrimo procesui. Daugelyje eksponuojamų mažai žinomų Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti remiamų prieglaudų, mokyklų, bendrabučių nuotraukų matome Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarus. Įdėmiai išnagrinėję išlikusius šaltinius, ekspozicijos kūrėjai pasistengė atkurti 1917–1918 metų atmosferą.  Lietuvos Tarybos narių nuotraukos, autentiški daiktai (stalas ant kurio vyko Vasario 16-osios Akto pasirašymas), paveikslai, baldai, dokumentai, padėjo geriau  pajausti ypatingą valstybingumo gimimo meto atmosferą.
   Ekskursija ,,Vyskupo Vincento Borisevičiaus kančių keliu“  mūsų gimnazijos tradicinė istorijos – geografijos pamoka kitaip. Išvykos metu pirmos klasės gimnazistai  plačiau susipažino su mūsų dvasinio globėjo biografija,  Lietuvos valstybės kūrimo istorija. Moksleivius į Tuskulėnus lydėjo gimnazijos direktorius Robertas Ežerskis ir klasių auklėtojos Laima Šimulienė, Jūratė Normantienė. Ekskursiją- pamoką jau antrus metus organizavo geografijos mokytoja Laima Uosytė.  
Nors sovietiniai  budeliai ištrynė vyskupo Vincento  Borisevičiaus vardą ir jo  rankoje įspaudė numerį, bet jo  meilės tėvynei nepajėgė ištrinti. Vyskupas ir ganytojas Vincentas Borisevičius nuo savo tikinčiųjų bendruomenės nepasitraukė, liudijo tikėjimą, perėjo kančios kelią,  kad mums visiems gyventi būtų  lengviau.