• 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5

KAD MINTYS PAKILTŲ…

  Eilėrašti,
  būk mano tiltu,
  kuriuo saulė
  be laidos ateitų,
  kad tu sušiltum…

Tai posmas iš telšiškės poetės Teklelės - taip ją su meile daug kas vadino - Kryževičiūtės (1927-1991) eilėraščio, kuriuo pradėjome POEZIJOS SKAITYMUS, vykusius mūsų Vincento Borisevičiaus gimnazijos bibliotekoje. Šiųmetę kovo 18-ąją sukako 20 metų, kai po mus tebešildančia jos poezijos saule pačios Teklės, deja, nebėra…
Mūsiškiai 5-8 ir. I-IV gimnazijos klasių mokiniai skaitė eilėraščius ir Marcelijaus Martinaičio - Nacionalinės premijos laureato, vieno žymiausių lietuvių poetų, išleidusio kelias dešimtis poezijos ir eseistikos knygų bei biografinių užrašų knygą „Mes gyvenome“, kurią skaitytojai šiemet išrinko geriausia praėjusių metų knyga. Šitaip norėjome pasveikinti poetą, šiemet balandį švenčiantį 75 metų sukaktį. Nors poetas gimęs balandžio 1- ąją- Juokų arba Melagių dieną, - šią popietę skambėję jo eilėraščiai susirinkusiuosius pakerėjo tikrumu…
Regis, vyresniųjų klasių skaitovams arčiausiai širdies - Vytauto Mačernio, humanistinės lietuvių literatūros tradicijos poeto, žemaičio, kurio žingsniai, rodos, dar tebeaidi pavasarėjančiomis Telšių miesto gatvėmis, eilėraščiai. Suskubome bent taip paminėti besiartinantį jo 90-metį - šią žymią sukaktį birželio 5-ąją tikriausiai švęs ne tik jo mylimiausia tėviškė, bet ir visa Tėvynė Lietuva…
Kelias valandas iš jaunų širdžių liejosi poetinės mintys… Jas skaitė tie, kurie norėjo. Vieniems tekstus padėjo pasirinkti mokytojos, kiti - jų buvo dauguma- patys susiieškojo eilėraščius, kurie suvirpino jų „dūšią“- patirtu jauduliu siekė užkrėsti ir kitus… Tai - ne konkursas, tai- atviras pasikalbėjimas eilėraščio žodžiu. Juk kovo pabaigoj buvo Pasaulinė Poezijos diena! Ne veltui lietuvių kalbos mokytojų tiek laiko, tiek sveikatos paaukota literatūriniam apaštalavimui - jaunų žmonių vedimui dvasios vertybių link. Šios prisilytėjimo prie poezijos šventės dalyviams visą gyvenimą eilėraštis tegu bus tiltas, anot Teklės Kryževičiūtės, ,,kad mintys <….> pakiltų/ į erdvę beribę,/ kur pievos žvaigždėtos žydi…“