• 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5

Kristaus prisikėlimo šventė - Velykos

   Telšių Vysk. V. Borisevičiaus katalikiškosios gimnazijos moksleiviai nuoširdžiai ruošiasi Kristaus Prisikėlimo šventei – Velykoms.  
    Šv. Tėvo Benedikto XVI ir mūsų ganytojo Vyskupo Jono Borutos SJ paraginti visi geros valios žmonės Pelenų dienos šventimu įsijungė į Gavėnios kelionę. Joje esame kviečiami ne tik atidžiau įsiklausyti, apmąstyti Dievo Žodį, bet Jį paversti savo gyvenimu.
   Toje Gavėnios kelionėje galime surast įvairiausių priemonių, kaip pabudinti savo sąžinę, kaip geru žvilgsniu atsigręžti į artimą, kaip ištiesti ranką stokojančiam ar nelaimės ištiktajam.
   Viena iš prasmingiausių Gavėnios kelionės priemonių yra apmąstymas mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus kančios kelio. Ir tai galima padaryti bažnyčioje einant „stacijas“ keturiolikos stočių kryžiaus kelią, arba giedant Žemaičių Kalvarijos kalnus.    Kai kam gali atrodyti, kad šita pamaldumo praktika tinka tik pagyvenusiems ar garbaus amžiaus sulaukusiems žmonėms, kad tik jie savo praeities gyvenimo vargus ir kančias gali jungti prie didžiojo Viešpaties kančios kryžiaus. Kas taip galvoja, tas dar mažai tėra prisilietęs prie Kryžiaus paslapties. Anot apaštalo Pauliaus, „Žodis apie kryžių tiems, kurie eina į pražūtį yra kvailystė, o mums, einantiems į išganymą, jis yra Dievo galybė.“ (1Kor 1,18)
Šiais Dievo gailestingumo metais turime nuoširdžiai džiaugtis Telšių jaunimo sąmoningumu, jų įsijungimu į Gavėnios kelionę.
   Kaip nuostabiai gražiai ir pamaldžiai Vincento Borisevičiaus gimnazijos mokiniai šiomis Gavėnios rimties ir dvasinio susikaupimo dienomis apmąstė Kristaus kančios paslaptis. Patys mažieji – pradinukai lydimi savo gerųjų mokytojų rinkosi į mūsų senutę katedrą ir sekdami kryžiaus kelio stotis iš širdies giedojo: „Garbiname tave, Viešpatie Jėzau Kristau, ir šloviname tave, kad šventuoju Kryžiumi atpirkai pasaulį...“ Kitą dieną, penktų ir šeštų klasių mokiniai, tokius pačius Kristaus kančios kryžiaus kelius ėjo katalikiškos gimnazijos koplyčioje. Su kokiu jautrumu mergaitės skaitė maldas, berniukai nešė kryžių ir žvakes, ir visi sutartinai giedojo... Trečią dieną į mokyklos aktų salę rinkosi patys brandžiausi gimnazistai kartu su gimnazijos vadovybe ir mokytojais. Jie Kristaus kančios paslaptis apmąstė giedodami Žemaičių Kalvarijos kalnus. Negalėjai nesijaudinti iš džiaugsmo, kaip perpildytoje salėje, tylaus susikaupimo dvasioje, skambėjo iki širdies gelmių veriančios giesmės: „Tegul Žemaičių žemė giesmes gieda, tegul iš džiaugsmo ašaros jai rieda...“
   Koks nuostabiai gražus mūsų protėvių palikimas, giesmėmis apmąstyti Viešpaties Jėzaus Kristaus nueitą Kryžiaus kančios kelią. Tai tikroji Gavėnios kelionė, kuri veda į prasmingą kiekvieno žmogaus ateitį ir džiaugsmingą Kristaus Prisikėlimo – Velykų rytą.