• 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5

Dievui ir Tėvynei paaukotas gyvenimas

Lapkričio 14 dieną Telšių Vincento Borisevičiaus gimnazijos mokiniai, mokytojai rinkosi į Katedrą  paminėti  Lietuvos valstybės kūrėjo, Vasario 16-osios akto signataro  Justino Staugaičio 150-ąsias gimimo metines. Justinas Staugaitis  prieš 90 metų, popiežiui Pijui XI Apaštališkąja Konstitucija „Lituanorum gente“  įkūrus Telšių vyskupiją, tapo pirmuoju Telšių vyskupu.
Skambant smuiko ir gitaros garsams gimnazistas Jokūbas Juškevičius perskaitė ištrauką iš vysk. Justino Staugaičio knygos „Mano atsiminimai“, kurioje autorius pasakoja, kaip jis,  tapęs Telšių vyskupu, pirmą kartą atvyko į  Žemaitijos sostinę, į miestą, įsikūrusį ant septynių kalvų, prie Masčio ežero. Telšiai palikę jam labai gerą įspūdį...

Vyskupą, kaip politiką ir Lietuvos valstybės kūrėją, pristatė gimnazistas Vytautas Petrikas, pažymėdamas, kad  Justino Staugaičio politinę veiklą galima suskirstyti į du laikotarpius: 1917–1926 ir 1926–1943 metų.  Pirmuoju laikotarpiu jis buvo aukščiausių valdžios institucijų – Lietuvos Valstybės Tarybos, Steigiamojo ir I–II Seimų – vienas iš vadovų; antruoju – būdamas Telšių vyskupu,  gynė Bažnyčios interesus. Justinas Staugaitis, kaip politikas, subrendo Lietuvos Taryboje. Dirbdamas joje nuo 1918 m. vasario 16 d.  antruoju vicepirmininku, įgijo patyrimą vadovauti politikų diskusijoms, pasiekti politinį rezultatą priimant rezoliucijas ar sudarant specialias komisijas. Čia jis įgijo administravimo (1918 m. pavasarį parengė valsčių sutvarkymo projektą) ir diplomatinio darbo patirties: 1918 m. spalį dalyvavo Lietuvių konferencijoje Šveicarijoje, 1919 m. birželį vyko į Paryžių ir Romą, kur ieškojo kelių pripažinti Lietuvos valstybingumą. Steigiamajame Seime  jis didelį dėmesį skyrė švietimo, žemės reformos, Konstitucijos bei užsienio politikos klausimams. Bet bene daugiausia dėmesio skyrė Konstitucijai, dirbo ją rengusioje komisijoje, siūlė, kad prezidentą rinktų ne Seimas, o visa tauta, pasisakė už ilgesnę Seimo darbo kadenciją (pagal 1922 m. LR Konstituciją Seimo kadencija – treji metai), siūlydamas vertinti atstovų įgytą patirtį ir neišlaidauti dažniems rinkimams. Būdamas vicepirmininkas ir pirmininkas, Justinas Staugaitis vadovavo daugeliui Seimo posėdžių, dažnai primindamas atstovams procedūrinius dalykus, Seimo statutą. Anot liaudininkų atstovo Zigmo Toliušio, „jis buvo griežčiausias iš visų Seimo pirmininkų ir nešykštėdavo atstovams, kurie savo kalbose nukrypdavo nuo temos, įspėjimų bei pastabų“.
Justinas Staugaitis,  Telšių vyskupas, kurijos kancleris,  nuo 1927 m. Telšių kunigų seminarijos rektoriumi dirbti pasikvietė   kun. Vincentą Borisevičių, kuris 1940 m. tapo antruoju Telšių vyskupu. Kaip pažymėjo gimnazistės Jacinta Zakarauskaitė ir Ramunė Jurkutė, savo ganytojo pareigą mūsų gimnazijos globėjas Vincentas Borisevičius įvykdė iki galo. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, 1944 m. rudenį,  atsisakė palikti Lietuvą. Prieš 70 metų,  1946 m. lapkričio 18 d., jis už Dievą, Tiesą ir Tėvynę  paaukojo net gyvybę.
Jaunųjų pranešėjų mintis apibendrino ir svarbiausius vyskupų Justino Staugaičio ir Vincento Borisevičiaus gyvenimo momentus, aktualius ir šiandieną, savo glaustame, bet taikliame pranešime atskleidė Telšių Vincento Borisevičiaus seminarijos prefektas kan. Andriejus Sabaliauskas,  pažymėdamas, kad čia, katedroje, ilsisi jų žemiškieji palaikai, stovi vyskupų sostas, kad tai buvo įvairiapusiški, kūrybingi, ryžtingi, atsakingi ir nepaprastai darbštūs žmonės, už savo gyvybę labiau mylėję žmones, Dievą ir Tėvynę,  niekada neišdavę savo idealų. Nepaisant to, kad laikas negailestingai tolina mus nuo jų gyvento laikmečio,  šių vyskupų gyvenimo pavyzdys kaip švyturys šviečia, veda mus ir šiandieną, nes Meilė – nemirtinga.

Istorikė Janina Bucevičė