• 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5

Nauji veidai mūsų gimnazijoje

  Prie mūsų bendruomenės kasmet prisijungia po keletą naujų, entuziastingų žmonių. Kiekvienas iš jų į kasdienę gimnazijos gyvenimo mozaiką įneša naujų spalvų. Šiemet kolektyvą papildė itin įdomios asmenybės. IIa kl. mokinės-  jaunosios gimnazijos žurnalistės- kalbina naujuosius darbuotojus - gimnazijos kapelioną kunigą Pranciškų Ky ir istorijos mokytoją Piercarlo Manzo.
  Visiems smalsu sužinoti apie jus. Trumpai papasakokite apie save.

Kunigas Pranciškus: Aš esu kunigas Doan Quoc Ky Phanxico Xavie (Pranciškus Ksaveras). Sunku ištarti mano vardą, todėl visi dabar mane vadina kunigu Pranciškumi. Gimiau  1977 m. gruodžio 2 d. Dong Nai rajone, Vietname.  Ten pat lankiau mokyklą, kurią baigęs pradėjau studijas Saigono politechninio universiteto Elektro-mechanikos fakultete. 2001 m. tapau šv. Pranciškaus Salezo Draugijos aspirantu. 2003 m. daviau pirmuosius laikinuosius įžadus Šv. Jono Bosko saleziečių kongregacijoje.  Tais pačiais metais pradėjau studijuoti filosofiją Saleziečių fakultete Vietname, o 2006 m. įgijau filosofijos bakalauro laipsnį.  Nuo 2006 m. iki 2008 m.  Don Bosco institute Forl? Italijoje atlikau pastoracinę praktiką.  2008 m. rugsėjo mėn. pradėjau studijuoti teologiją Popiežiškajame saleziečių universitete, Turino filiale. 2012 m. čia baigiau teologijos studijas ir įgijau teologijos bakalauro bei magistro laipsnius. 2012 m. birželio 9 d. buvau  įšventintas į kunigus. 2013 m. rugpjūčio mėn. pradėjau pastoracinę veiklą Vilniaus Šv. Jono Bosko parapijoje, Lazdynuose. O šiais metais atvykau į Vincento Borisevičiaus gimnaziją ir pradėjau dirbti kapelionu.
           Piercarlo Manzo: Mano vardas Piercarlo Manzo. Gimiau Italijoje. Daug metų dirbau su jaunimu ir dabar esu laimingas  galėdamas tęsti šį darbą. Man patinka mokyti, bet labiau-  bendrauti su jaunimu. Taip pat esu vienuolis, salezietis. Mėgstu groti gitara (groju nuo septyniolikos metų), bet labiausiai mėgstu dainuoti. Mokykloje man sekėsi filosofija, istorija, kalbos, chemija. Nemėgau fizikos, matematikos ir technologijų. Pakankamai neblogai kalbu penkiomis kalbomis. Lietuvių kalbos mokausi jau dvejus metus.
Kada pajutote pašaukimą tarnauti Dievui, paskirti Jam savo gyvenimą?
Kunigas Pranciškus: Jau vaikystėje norėjau tapti kunigu. Kiekvieną dieną su močiute eidavau į bažnyčią. Pirmosios mišios suaugusiems prasidėdavo  4 val. ryto, o vaikams- 5 val.  Vietname, mano parapijoje,  yra labai didelė bažnyčia, joje yra apie 3000 sėdimų vietų. Šeima- tėtis, mama, broliai-  mane užaugino religingą. Man labai svarbus pašaukimas- tarnauti Dievui.
Koks pirmas įspūdis atvykus į mūsų šalį, gimnaziją?
Kunigas Pranciškus: Norint pažinti bet kokios tautos kultūrą  reikia nemažai laiko. Kiekviena diena yra kupina atradimo džiaugsmo. Bendraujant su žmonėmis (lietuviais) po truputį  formuojasi bendras kultūros vaizdas. Pavyzdžiui, vietnamiečių kultūroje kiekvieną dieną ant stalo yra ryžių, o lietuvių – bulvių. Tai taip pat kultūros dalis.
Jūsų bendruomenė mane sutiko draugiškai, šiltai. Buvimas katalikiškoje gimnazijoje yra nuostabi patirtis, ypač, kai  pabendrauji su mokiniais, mokytojais.

Piercarlo Manzo: Aplinka čia labai draugiška. Visi gimnazistai sveikinasi, šypsosi. Atrodo, kad visi čia atėję jaučiasi jaukiai ir saugiai.  Lietuvos mokyklose daug dėmesio skiriama problemoms dėl patyčių ir smurto spręsti. Man  keista, nes Italijoje to nėra, nors yra patyčių. Mokykla labai švari, sutvarkyta. Patinka, kad mokiniai dėvi uniformas. Italijoje į mokyklą einama be uniformų. Šaunu, kad mokytojai  turi savo kabinetus, kuriuos įvairiai įrengia.
Ko palinkėtumėte mūsų gimnazijos bendruomenei ir sau?
Kunigas Pranciškus: Linkiu jums visiems Dievo malonės ir kiekvieną dieną sėkmingai nešti savo gyvenimo kryžių. Linkiu visada būti ir išlikti vieninga šeima, bendruomene bei neprarasti bendrystės ryšio.
Piercarlo Manzo: Linkiu, kad visi į mokyklą ateitų geros nuotaikos. Linkiu bendradarbiauti, nebijoti kalbėtis, būti drąsesniems. Mokykla nėra vien tik mokymosi vieta. Tai ir bendravimo, ir pilietiškumo vieta. Sau linkiu patobulinti lietuvių kalbos mokėjimą, iš Dievo gauti tą išmintį, įkvėpimą, o mokiniams -  labiau domėtis istorija.
 Ačiū už pokalbį. Linkime Jums kūrybinės sėkmės, norų išsipildymo ir Dievo palaimos.