• 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5

Veikla

Vertinimo tvarka

1 priedas

 

PATVIRTINTA
Viešosios įstaigos
Telšių Vincento Borisevičiaus
gimnazijos direktoriaus               
2014 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. V-263

 

TELŠIŲ VINCENTO BORISEVIČIAUS GIMNAZIJOS
MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMO TVARK
A

 I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 1. Gimnazijos mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarka (toliau – Tvarka) yra parengta, vadovaujantis Bendrosiomis (atnaujintomis) programomis, Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. ISAK-256 (Žin., 2004, Nr. 35-1150), Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. V-766, Lietuvos higienos norma HN 21:2010 „Bendrojo lavinimo mokykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta LR sveikatos apsaugos ministro 2010 m. sausio 22 d. įsakymu Nr.V-60, administracijos, mokytojų, mokinių ir jų tėvų (globėjų, rūpintojų) susitarimais.
2. Tvarkoje aptariami vertinimo tikslai ir uždaviniai, vertinimo principai ir nuostatos, vertinimo planavimas, vertinimas ugdymo procese, įvertinimų fiksavimas, vertinimo informacijos analizė, namų darbų skyrimas ir vertinimas, tėvų (globėjų, rūpintojų) informavimas.
3.Tvarkoje vartojamos sąvokos:
3.1. vertinimas – nuolatinis informacijos apie mokinių mokymosi pažangą ir pasiekimus kaupimo, interpretavimo ir apibendrinimo procesas.
3.2. įvertinimas – vertinimo proceso rezultatas, konkretus sprendimas apie mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą.
3.3. įsivertinimas (refleksija) – paties mokinio daromi sprendimai apie daromą pažangą bei pasiekimus.
3.4. vertinimo informacija – įvairiais būdais iš įvairių šaltinių surinkta informacija apie mokinio mokymosi patirtį, jo pasiekimus ir daromą pažangą (žinias ir supratimą, gebėjimus, nuostatas).
3.5. individualios pažangos (idiografinis) vertinimas – vertinimo principas, pagal kurį lyginant dabartinius mokinio pasiekimus su ankstesniaisiais stebima ir vertinama daroma pažanga.
3.6. vertinimo patikimumas – vertinimo tikrumas, vertinimo rezultatų pastovumas.
3.7. vertinimo kriterijai – mokytojas pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosiose programose pateiktus apibendrintus kokybinius mokinių žinių, supratimo ir gebėjimų vertinimo aprašus numato mokinių pasiekimų vertinimo lygius (patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis).
3.8. kaupiamasis vertinimas – tai informacijos apie mokinio mokymosi pažangą ir pasiekimus kaupimas taškais.
3.9. sudėtinis pažymys – tai sudėtinis įvairių mokinio veiklų, pasiekimų, pastangų suminis balas, kurio kriterijus pritaiko visi gimnazijos mokytojai, vertinantys mokinių pasiekimus pažymiu.
3.10. signalinis pusmečio įvertinimas – kartą per pusmetį iš esamų pažymių vedamas aritmetinis vidurkis, leidžiantis mokiniui įsivertinti esamą situaciją.
3.11. darbų aplankas – kaupiami mokinių darbai raštu.
3.12. kontrolinis darbas – žinių, gebėjimų, įgūdžių demonstravimas arba mokinio žinioms, gebėjimams, įgūdžiams patikrinti skirtas ir formaliai vertinamas darbas, kuriam atlikti skiriama ne mažiau kaip 30 minučių.
3.13. atsiskaitymas žodžiu - tai monologinis ar dialoginis vertinamas kalbėjimas, skirtas patikrinti, kaip mokinys geba lietuvių ar užsienio kalba taisyklingai, argumentuotai, įtikinamai reikšti mintis. Kalbų mokytojai organizuoja ne mažiau kaip vieną atsiskaitymą žodžiu per pusmetį. Mokinys įvertinamas tą pačią pamoką. Rekomenduojama atsiskaitymą žodžiu organizuoti ir socialinių mokslų mokytojams.
3.14. savarankiškas darbas – tai atsiskaitymas raštu, organizuotas iš vienos-dviejų pamokų medžiagos. Darbo tikslas – išsiaiškinti, kiek mokinys, naudodamasis įvairiais šaltiniais, mokymo(si) priemonėmis, geba įgytas žinias pritaikyti individualiai. Iš anksto apie savarankišką darbą mokiniai gali būti neinformuojami.
4. Atsižvelgus į vertinimo tikslus, taikomi šie vertinimo tipai:
4.1. diagnostinis vertinimas – vertinimas, kuriuo naudojamasi siekiant išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą, baigus temą ar kurso dalį, kad būtų galima numatyti tolesnio mokymosi galimybes, suteikti pagalbą, įveikiant sunkumus. Atsižvelgiant į tai, kas norima įvertinti (vertinimo tikslą), gali būti taikomi įvairūs diagnostinio vertinimo metodai: praktinės, kūrybinės užduotys, kontroliniai, projektiniai darbai, testai.
4.2. formuojamasis vertinimas – nuolatinis vertinimas ugdymo proceso metu, kuriuo siekiama operatyviai suteikti detalią informaciją apie tolesnio mokinio mokymosi bei tobulėjimo galimybes, numatant mokymosi perspektyvą, pastiprinant daromą pažangą. Formuojamasis vertinimas skatina mokinius mokytis analizuoti esamus pasiekimus ar mokymosi spragas, sudaro galimybes mokiniams ir mokytojams geranoriškai bendradarbiauti;
4.3. apibendrinamasis vertinimas – vertinimas, naudojamas baigus programą, kursą, modulį. Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio pasiekimus ugdymo programos pabaigoje;
4.4. norminis vertinimas – vertinimas, kuris sudaro galimybes palyginti mokinių pasiekimus, taikomas per egzaminus;
4.5. kriterinis vertinimas – vertinimas, kurio pagrindas – tam tikri kriterijai (pasiekimų lygiai), su kuriais lyginami mokinio pasiekimai.

II. VERTINIMO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

5. Vertinimo tikslai:
5.1. padėti mokiniui mokytis ir bręsti kaip asmenybei;
5.2. pateikti informaciją apie mokinio mokymosi patirtį, pasiekimus ir pažangą;
5.3. nustatyti mokytojo, mokyklos darbo sėkmę, priimti pagrįstus sprendimus.
6. Vertinimo uždaviniai:
6.1. padėti mokiniui pažinti save, suprasti savo stipriąsias ir tobulintinas puses, įvertinti savo pasiekimų lygmenį, kelti mokymosi tikslus;
6.2. padėti mokytojui įžvelgti mokinio mokymosi galimybes, nustatyti problemas ir spragas, diferencijuoti ir individualizuoti darbą, parinkti ugdymo turinį ir metodus;
6.3. suteikti tėvams (globėjams, rūpintojams) informaciją apie vaiko mokymąsi, stiprinti ryšius tarp vaiko, tėvų (globėjų, rūpintojų) ir gimnazijos.

III. VERTINIMO NUOSTATOS IR PRINCIPAI

7. Vertinimo nuostatos:
7.1. vertinimas grindžiamas mokinių amžiaus tarpsniais, psichologiniais ypatumais, individualiais mokinio poreikiais;
7.2. vertinama tai, kas buvo numatyta pasiekti ugdymo procese: mokinių žinios, jų taikymas, supratimas, dalyko gebėjimai, įgūdžiai, pastangos, asmeninė pažanga, bendrieji gebėjimai;
7.3. ugdymo procese vyrauja mokytis padedantis vertinimas – formuojamasis vertinimas.
8. Vertinimo principai:
8.1. tikslingumas - vertinimo metodai atitinka mokymosi turinį;
8.2. atvirumas ir skaidrumas - su mokiniais tariamasi dėl (į)vertinimo formų, laiko, aiškūs vertinimo kriterijai;
8.3. objektyvumas - siekiama kuo didesnio vertinimo patikimumo, remiamasi pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosiose programose pateiktais apibendrintais kokybiniais mokinių žinių, supratimo ir gebėjimų vertinimo aprašais;
8.4. informatyvumas - vertinimo informacija aiški, išsami, savalaikė, nurodoma, ką mokinys jau išmoko, kur spragos, kaip jas taisyti;
8.5. aiškumas - vertinimas grindžiamas aiškiais, mokiniams suprantamais kriterijais.

 IV. VERTINIMO PLANAVIMAS

9. Mokytojas, planuodamas kiekvieną mokymo(si) etapą, temą, pamoką, atsižvelgdamas į mokinių mokymosi patirtį, gebėjimus ir poreikius, planuoja vertinimą, formuluoja uždavinius, numato rezultatus. Diagnostinį vertinimą fiksuoja dalyko ilgalaikiame plane.
10. Mokytojas per pirmąsias savo dalyko pamokas rugsėjo mėnesį mokinius supažindina su ilgalaikiu planu ar programa, mokymosi pasiekimų informacijos kaupimo ir jos fiksavimo sistema, aptaria vertinimo kriterijus, metodus ir formas, supažindina su kriterijais, kuriais vadovaudamasis, rašo sudėtinį pažymį, atsiskaitymo darbais. Mokytojai, taikantys kaupiamąjį vertinimą, mokinius informuoja, kokiu būdu bus kaupiami ir fiksuojami taškai, kiek taškų jie privalės surinkti per pusmetį. Gamtos mokslų, technologijų ir kūno kultūros mokytojai mokinius pasirašytinai supažindina ir su saugaus elgesio instruktažais.
11. Mokytojas nuolat informuoja mokinius, kurios veiklos bus vertinamos, kokį vertinimą rašo, kada surinkta vertinimo informacija konvertuojama į sudėtinį pažymį. Pradėdamas naują skyrių, temą, su mokiniais aptaria tikslus, uždavinius, darbo metodus, vertinimo kriterijus bei formas. Savo kabinete skelbia informaciją apie taikomą dalyko vertinimą (procentų lentelę, sudėtinio pažymio, kaupiamojo vertinimo kriterijus, konvertavimo į pažymį tvarką ir pan.).
12. Mokytojai metodinėse grupėse rugpjūčio mėnesį tarpusavyje suderina taikomą vertinimą.

V. VERTINIMAS MOKANT IR MOKANTIS

13. Rugsėjo mėnuo skiriamas 5 klasių ir naujai atėjusių mokinių adaptacijai, todėl jų mokymosi pasiekimai nepatenkinamais įvertinimais nevertinami.
14. Mokiniams laiku ir sistemingai teikiama informacija (komentarai žodžiu ar raštu) apie tai, kas padaryta gerai, ką reikėtų tobulinti, kaip tai atlikti, kad būtų pasiekti mokymo(si) uždaviniai pagal sutartus kriterijus, mokinių pasiekimų vertinimo lygius (patenkinamą, pagrindinį, aukštesnįjį).
15. Pradinių klasių vertinimo informacija apie mokymosi rezultatus (kontrolinių, testų ir kitų užduočių atlikimo) mokiniams ir tėvams (globėjams) teikiama trumpais komentarais, lygiai nenurodomi, taip pat nenaudojami pažymių pakaitai (raidės, ženklai, simboliai, ir pan.);
16. Pradinių klasių pusmečių ir metiniai mokinių pasiekimai apibendrinami vertinant mokinio per nustatytą ugdymo laikotarpį padarytą pažangą, orientuojantis į Bendrojoje programoje aprašytus mokinių pasiekimų lygių požymius ir įrašomi elektroniniame dienyne;
17. 1-4 klasių mokinių mokymosi pasiekimų apskaitos suvestinės atitinkamose skiltyse įrašomas ugdymo dalykų apibendrintas mokinio pasiekimų lygis (patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis). Mokiniui nepasiekus patenkinamo pasiekimų lygio, įrašoma „nepatenkinamas“;
18. Dorinio ugdymo pasiekimai įrašomi atitinkamoje dienyno skiltyje, nurodoma padaryta arba nepadaryta pažanga: „p.p“ arba „n.p“;
- specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių, ugdomų pagal pritaikytą programą bei specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių padaryta arba nepadaryta pažanga fiksuojama atitinkamoje Dienyno skiltyje, įrašant „p.p.“ arba „n.p.“;
19. Baigus pradinio ugdymo programą rengiamas pradinio ugdymo programos baigimo pasiekimų ir pažangos vertinimo aprašas, jis perduodamas mokyklai, kurioje mokinys mokysis pagal pagrindinio ugdymo programą.
20. Mokinių žinios, gebėjimai, įgūdžiai, pastangos, pažanga vertinama pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosiose programose pateiktus apibendrintus kokybinius mokinių žinių, supratimo ir gebėjimų vertinimo aprašus, pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų vertinimo instrukcijas, toje pačioje klasėje dirbančių mokytojų aptartus ir suderintus dalyko vertinimo metodus, formas ir kriterijus.
21. Siekiant stebėti mokinių daromą pažangą ir mokant mokinius mokytis analizuojant savo daromą pažangą, rekomenduojama bendru mokytojų ir mokinių susitarimu darbus raštu kaupti darbų aplanke.
22. Mokinių, besimokančių pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, pažanga ir pasiekimai vertinami pagal Bendrosiose programose aprašytus pasiekimus taikant 10 balų vertinimo sistemą.
23.1. Dalykai, vertinami 10 balų sistema, taikant sudėtinio pažymio ar kaupiamojo vertinimo principą:
23.1.1. kalbos (lietuvių k., užsienio k.);
23.1.2. socialiniai mokslai (istorija, geografija, ekonomika II kl.);
23.1.3. tikslieji mokslai (matematika, informacinės technologijos);
23.1.4. gamtos mokslai (biologija, chemija, fizika).
23.1.7. dorinis ugdymas (etika, tikyba);
23.1.8. menai (muzika, dailė, šokis);
23.1.9. technologijos;
23.1.10. kūno kultūra;
23.1.11. pasirenkamieji dalykai.
23.2. Dalykai, vertinami įskaita, taikant kaupiamojo vertinimo principą:
23.2.1. žmogaus sauga;
23.2.3. pilietiškumo pagrindai.
23.2.2. dalykų moduliai;
24. Pasiekimų įvertinimų reikšmė: 10 – puikiai, 9 – labai gerai, 8 – gerai, 7 – pakankamai gerai, 6 – patenkinamai, 5 – pakankamai patenkinamai, 4 – silpnai, 3 – blogai, 2 – labai blogai, 1 – nieko neatsakė, neatliko užduoties. Patenkinami įvertimai – 4-10 balų, „įskaityta“; nepatenkinami įvertinimai – 1-3 balai, „neįskaityta“, „neatestuota“.
25. Mokinių mokymosi pasiekimų patikrinimas vykdomas reguliariai. Vertinimo informacija panaudojama analizuojant mokinių pažangą ir poreikius, keliant tolesnius mokymo(si) tikslus. Rekomenduojama pasiekimus vertinti tokiu dažnumu per pusmetį:
25.1. jei dalykui mokyti skirta 1-2 pamokos per savaitę, įvertinama ne mažiau kaip 3 pažymiais;
25.2. jei dalykui mokyti skirta 3-4 pamokos per savaitę, įvertinama ne mažiau kaip 5 pažymiais;
25.3. jei dalykui mokyti skirta 5 pamokos per savaitę, įvertinama ne mažiau kaip 7 pažymiais.
26. Mokinių mokymosi pasiekimų įvertinimo formos, už kurias rekomenduojama rašyti sudėtinį pažymį:
26.1. už darbą pamokoje (savarankišką darbą raštu ar žodžiu, darbą grupėje, individualias mokinio pastangas, aktyvumą ir kt.);
26.2. už namų darbus;
26.3. už kitą veiklą (dalyvavimą gimnazijos, miesto renginiuose, akcijose, atstovavimą gimnazijai mieste, respublikoje ir kt.).
27. Kontrolinių darbų organizavimo tvarka ir vertinimas.
27.1. Rekomenduojama per pusmetį organizuoti ne mažiau kontrolinių darbų, kiek yra to dalyko savaitinių pamokų.
27.2. Kontrolinių darbų tvarkaraštis užpildomas savaitę į priekį elektroniniame dienyne. Dėl objektyvių priežasčių mokytojas turi teisę kontrolinio darbo laiką keisti, bet būtina tai suderinti su mokiniais.
27.3 Mokytojas apie kontrolinį darbą mokinius pakartotinai informuoja ne vėliau kaip prieš tirs dienas, supažindina su darbo struktūra, turiniu, tikslais, vertinimo kriterijais.
27.4. Per dieną organizuojamas vienas kontrolinis darbas.
27.5. Sudarant kontrolinio darbo užduotis rekomenduojama laikytis eiliškumo: nuo lengvesnių užduočių eiti prie sunkesnių. Užduotimis patikrinami įvairūs mokinių gebėjimai (žinios, jų   taikymas, analizė, lyginimas ir kt.). Rekomenduojama prie kiekvienos užduoties ar klausimo nurodyti taškus.
27.6. Mokytojas, ištaisęs kontrolinius darbus, juos grąžina mokiniams ne vėliau kaip po dviejų savaičių. Rekomenduojama visą pamoką skirti kontrolinių darbų analizei: bendrus darbo rezultatus pristatyti visiems klasės mokiniams ir pasidžiaugti jų sėkmėmis, pagal galimybes ir poreikius nesėkmes aptarti su kiekvienu mokiniu individualiai bei numatyti būdus mokymosi spragoms šalinti.
28. Jeigu pusės klasės (srauto, grupės) mokinių kontrolinis darbas yra įvertintas nepatenkinamai, būtina tokį darbą perrašyti.
29. Jei mokinys dėl pateisinamų priežasčių (pateikė gydytojų pažymą ar tėvų paaiškinimą) nedalyvauja kontroliniame darbe, už jį atsiskaito po pamokų arba kitu susitartu su mokytoju laiku per 2 savaites. Mokinio pageidavimu mokytojas teikia konsultacijas.
30. Kontrolinis darbas pusmečio paskutinę dieną, paskutinę dieną prieš mokinių atostogas, pirmą dieną po atostogų ar šventinių dienų neorganizuojamas.
31. 8 kl. mokinių pasiekimų lygiui ir daromai pažangai nustatyti Direktoriaus pavaduotoja, vadovaudamasi ugdymo priežiūros planu, patvirtintu gimnazijos direktoriaus įsakymu organizuoja diagnostinių testų 8-ose kl. vykdymą.
32. Siekiant apibendrinti turimas žinias, tinkamai pasirengti PUPP, rekomenduojama II kl. mokiniams kartą per mokslo metus (kovo-balandžio mėn.) organizuoti diagnostinius testus, parengtus pagal PUPP programas. Darbai vertinami pažymiu. Darbo rezultatai elektroniniame dienyne. Pavaduotojai kartu su mokytojais analizuoja diagnostinių testų ir PUPP rezultatus ir priima sprendimus dėl dalykų modulių siūlymų III kl.
33. Siekiant III kl. mokinius užsienio k. mokyti pagal jų mokėjimo lygius II kl. mokiniams (balandžio-gegužės mėn.) organizuojamas pirmosios užsienio k. diagnostinis testas, parengtas vadovaujantis Europos kalbų aplanku.
33. Siekiant III kl. mokinius supažindinti su brandos egzaminų vykdymu ir padėti jiems kitais mokslo metais tinkamai pasirinkti egzaminus, gegužės mėnesį organizuojamos dalykų, kurių mokomasi A kursu, įskaitos. Pažymiai įrašomi į elektroninį dienyną.
34. Siekiant apibendrinti turimas žinias, padėti apsispręsti, kokius pasirinkti brandos egzaminus, tinkamai jiems pasiruošti, IV kl. mokiniams (sausio-vasario mėn.) organizuojama Bandomųjų egzaminų sesija. Darbai vertinami pažymiu. Darbų rezultatai fiksuojami elektroniniame dienyne. Pavaduotojai kartu su mokytojais analizuoja bandomųjų brandos egzaminų rezultatus ir priima sprendimus dėl pedagoginės pagalbos teikimo bei, jeigu reikia, ilgalaikio plano koregavimo.
35. Diagnostiniai testai ir bandomieji egzaminai mokiniams yra privalomi. Rekomenduojama nedalyvavusiems mokiniams sudaryti sąlygas parašyti darbą.
36. Namų darbų skyrimo ir vertinimo tvarka.
36.1. Namų darbai gali būti trumpalaikiai (juos mokiniai turi atlikti iki kitos pamokos) arba ilgalaikiai (dėl jų atlikimo termino mokytojas ir mokiniai susitaria).
36.2. Rekomenduojama pirmas dvi rugsėjo mėnesio savaites namų darbų neužduoti.
36.3. Mokytojas su mokiniais susitaria dėl namų darbų skyrimo apimties, užduočių pobūdžio, vertinimo bei jo fiksavimo.
36.4 Mokytojas, taikydamas aktyviuosius mokymo(si) metodus ir racionaliai panaudodamas pamokos laiką, skiria tikslingus, diferencijuotus namų darbus, įtvirtinančius pamokoje įgytas žinias, gebėjimus, ugdančius mokinių kritinį mąstymą, kūrybiškumą. Mokymosi sunkumų turintiems mokiniams skiria namų darbus, įtvirtinančius gautas pamokoje žinias, šalinančius mokymosi spragas bei stiprinančius motyvaciją. Skiriamus namų darbus mokytojas tikrina reguliariai ir sistemingai. Namų darbų atostogoms neskiria.
36.5. Mokytojas, siekdamas, kad mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai) galėtų kontroliuoti, ar jų vaikai atlieka skiriamus namų darbus, užduotis elektroniniame dienyne užpildo konkrečiai, aiškiai nurodydamas, ką mokinys turi padaryti (pvz.: raštu atsakyti į 5 paragrafo 1-6 klausimus, išspręsti 5, 8,10 uždavinius, 123 psl. ir pan.).
36.6. Vadovaudamasi Ugdymo priežiūros planu, patvirtintu gimnazijos direktoriaus įsakymu, pavaduotoja vykdo skiriamų namų darbų stebėseną ir kontrolę, kartą per mokslo metus atlieka mokinių apklausą dėl namų darbų skyrimo ir vertinimo.

V. VERTINIMAS BAIGUS PROGRAMĄ

37. Mokymosi rezultatams apibendrinti taikomas apibendrinamasis vertinimas.
38. Pradinių klasių mokinių pasiekimų apibendrinamasis vertinimas atliekamas ugdymo laikotarpio ir pradinio ugdymo programos pabaigoje.
39. Pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų pusmečių ir metinių įvertinimai pasiekimų apskaitos dokumentuose fiksuojami pažymiais arba rašoma „įskaityta", „neįskaityta", „neatestuota" (neatestuotas mokinys – mokinys, praleidęs 2/3 pusmečio pamokų ir neatsiskaitęs už individualaus ugdymo plano privalomojo dalyko programą ar programos dalį (pusmečio kursą). Mokiniui, atleistam pagal gydytojo rekomendaciją nuo kūno kultūros pamokų, pusmečio ar metinių pažymių stulpelyje rašoma „atl.“.
40. Pusmečio pažymiai vedami iš to pusmečio pažymių aritmetinio vidurkio (6,5 - 7; 6,4 - 6).
41. Metinis įvertinimas vedamas iš I, II pusmečių įvertinimų vidurkio. atsižvelgiant į mokinio padarytą pažangą:
41.1. jei II pusmečio įvertinimas aukštesnis nei I, rašomas aukštesnis pažymys (I pusmetis – 6, II pusmetis – 7, metinis – 7);
41.2. jei II pusmečio įvertinimas žemesnis nei I, metinis įvertinimas vedamas iš I-II pusmečių aritmetinio visų pažymių vidurkio;
41.3. jei I ir II pusmečių įvertinimai skiriasi 2 ar daugiau balų, vedamas aritmetinis vidurkis (I pusmetis – 6, II pusmetis – 8, metinis – 7);

41.4. neatestuotam vieną pusmetį – savarankiškai atsikaičius už to pusmečio programą. Atsikaičiusio už dalyko programą mokslo metų pabaigoje mokinio įskaitos įvertinimas įrašomas skiltyje už metinių įvertinimų skilties ir nurodomas pusmetis. Metinis įvertinimas išvedamas iš pusmečio ir įskaitos įvertinimų;
41.5. mokiniui besimokančiam pagal pradinio ugdymo programą, II pusmečio mokymosi pasiekimų įvertinimas laikomas metiniu.
42. Mokytojai per paskutines pusmečio (mokslo metų) pamokas organizuoja mokymosi pasiekimų ir pažangos įsivertinimą:
42.1. mokiniai raštu ar žodžiu analizuoja savo mokymąsi, padarytą pažangą, su mokytoju aptaria sėkmes ir nesėkmes, planuoja tolesnį mokymąsi;
42.2. mokytojai apibendrina informaciją apie mokinio, grupės ar klasės pasiekimus bei padarytą pažangą ir, jei tai reikalinga, koreguoja ilgalaikį planą.
43. Metodinėse grupėse mokytojai analizuoja pusmečių, metinių, pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo, brandos egzaminų rezultatus. Priima sprendimus dėl sėkmingų mokymo(si) metodų, priemonių, naudojamų užduočių ir kt. tinkamumo, tikslingumo, išteklių panaudojimo veiksmingumo, ugdymo tikslų realumo.

VII. TĖVŲ (GLOBĖJŲ, RŪPINTOJŲ) INFORMAVIMO TVARKA

44. Informacija apie mokinio pasiekimus, lankomumą tėvams (globėjams, rūpintojams) pateikiama elektroniniame dienyne. Jiems pageidaujant, ne vėliau kaip iki kito mėnesio 10 d. klasių auklėtojai šią informaciją parengia raštu ar išsiunčia tėvams.
45. Pradinių klasių mokinių informacija apie mokymosi rezultatus (kontrolinių, testų ir kitų užduočių atlikimo) mokiniams ir tėvams (globėjams) teikiama trumpais komentarais, lygiai nenurodomi, taip pat nenaudojami pažymių pakaitai (raidės, ženklai, simboliai, ir pan.);
46. Pradinių klasių mokytojas renkasi vertinimo informacijos kaupimo būdus ir formas (pvz.: vertinimo aplanką, vertinimo aprašą, pasiekimų knygelę ar kt.);
47. Iškilus mokymosi, lankomumo, elgesio ar kt. problemoms, tėvai (globėjai, rūpintojai) informuojami įvairiais būdais: skambinant, individualiai kalbantis, rašant elektroninius laiškus, lankantis namuose.
48. Mokytojas reguliariai informuoja klasių auklėtojus apie jų auklėtinių mokymąsi, lankomumą ar elgesį.
49. Klasių auklėtojai informuoja vaiko gerovės komisiją apie mokinius, turinčius nepatenkinamus signalinius, pusmečio įvertinimus. Šiuos mokinius (jei yra būtinybė, ir jų tėvus (globėjus, rūpintojus) pagalbos mokiniui specialistai kviečia pokalbiui. Į pokalbį gali būti kviečiami ir pavaduotojai bei mokytojai.
50. Klasių auklėtojai ne rečiau kaip kartą per pusmetį organizuoja tėvų susirinkimus.
51. Administracija du kartus per mokslo metus organizuoja Visuotinius tėvų susirinkimus, kuriose tėvai (globėjai, rūpintojai) turi galimybę susitikti su jų vaiką mokančiais mokytojais, administracija, auklėtojais.
52. Administracija kartą per mokslo metus (kovo-balandžio mėn.) II kl. mokiniams ir jų tėvams (globėjams, rūpintojams) organizuoja susirinkimą, kurio tikslas – supažindinti su mokymosi pagal vidurinio ugdymo programą specifika, pristato gimnazijos siūlomus individualaus ugdymo plano variantus.
53. Administracija kartą per mokslo metus (sausio-vasario mėn.) IV kl. mokiniams ir jų tėvams (globėjams, rūpintojams) organizuoja susirinkimą, kurio tikslas – supažindinti su brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarka.
54. Mokiniams, jų tėvams (globėjams, rūpintojams) pageidaujant, gali būti peržiūrimi pasiekimų įvertinimai:
54.1. mokiniai, jų tėvai (globėjai, rūpintojai) žodžiu kreipiasi į dalyko mokytoją;
54.2. neišsprendę problemos, raštu kreipiasi į direktorių.

 

PATVIRTINTA
Telšių Vincento Borisevičiaus

gimnazijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 9 d.
įsakymu Nr.V-260

 

 

TELŠIŲ VINCENTO BORISEVIČIAUS GIMNAZIJOS

PRADINIŲ KLASIŲ MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ  VERTINIMO TVARKA

  

I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS

         1.Vertinant pradinių klasių mokinius mokytojams rekomenduojame naudotis UPC parengtomis Pradinių klasių mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo metodinėmis rekomendacijomis, vadovautis Bendrojoje programoje (2008) pateiktais atskirų dalykų Mokinių pasiekimų bei Pasiekimų lygių požymių aprašais, gimnazijos pradinio ugdymo planu.
http://portalas.emokykla.lt/bup/Puslapiai/pradinis_ugdymas_bendras.aspx
http://www.upc.smm.lt/ugdymas/pradinis/vertinimas
        2. Pradinių klasių mokinių pažangos ir pasiekimų tvarkoje vartojamos sąvokos:

Vertinimas – nuolatinis informacijos apie mokinio mokymosi pažangą ir pasiekimus kaupimo, interpretavimo ir apibendrinimo procesas.
Įvertinimas – vertinimo proceso rezultatas, konkretus sprendimas apie mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą.
Įsivertinimas – paties mokinio daromi sprendimai apie daromą pažangą bei pasiekimus.
Vertinimo informacija – įvairiais būdais iš įvairių šaltinių surinkta informacija apie mokinio mokymosi patirtį, jo pasiekimus ir daromą pažangą (žinias ir supratimą, gebėjimus, nuostatas).
Individualios pažangos (idiografinis) vertinimas – vertinimo principas, pagal kurį lyginant dabartinius mokinio pasiekimus su ankstesniaisiais stebima ir vertinama daroma pažanga.
Diagnostinis vertinimas – vertinimas, kuriuo naudojamasi siekiant išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą baigus temą ar kurso dalį, kad būtų galima numatyti tolesnio mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant sunkumus.
Formuojamasis vertinimas – nuolatinis vertinimas ugdymo proceso metu, kuris padeda numatyti mokymosi perspektyvą, pastiprinti daromą pažangą, skatina mokinius mokytis analizuoti esamus pasiekimus ar mokymosi spragas, sudaro galimybes mokiniams ir mokytojams geranoriškai bendradarbiauti.
Apibendrinamasis vertinimas – vertinimas, naudojamas baigus programą, kursą, modulį. Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
        3. Vertinimo pagrindiniai aspektai:
        3.1. Vertinimas ugdant vyksta atliekant formuojamąjį ir diagnostinį vertinimą;
        3.2. Mokytojas su mokiniu išsiaiškina mokymosi uždavinius ir vertinimo kriterijus. Vertinama tai, kas yra numatyta uždaviniuose.
       3.3.Mokytojas pozityviai skatina mokymosi motyvaciją – kelia mokinių pasitikėjimą savo jėgomis ir norą siekti daugiau nurodydamas, kas pavyko, pagrįstai pagirdamas.
        3.4.Mokytojas su mokiniais, numatydamas tolesnio mokymo ir mokymosi uždavinius, remiasi mokinio ar mokinių grupės pasiekimais, polinkiais, interesais, poreikiais.
         3.5. Mokytojas parenka veiksmingas užduotis, naudoja įvairius mokymo(si) metodus ir strategijas, kad mokinys patirtų sėkmę.

   II SKYRIUS
KASDIENIS-FORMUOJAMASIS VERTINIMAS

        4. Didžiąją dalį (apie 90%) vertinimo informacijos vaikams pateikiame žodžiu. Vertinimo informaciją raštu pateikiame mokinių darbuose, vertinimo lapuose, el.dienyne, vertinimo aplankuose, 4 klasės vertinimo aprašuose , ataskaitose ir asmens bylose.
        5. Vertinimo fiksavimas rašto darbuose:
        5.1. Nebūtina kiekvieną dieną vaikui už kasdienį darbą rašyti komentarą, vertinimą.
        5.2. Po ištaisytu rašto darbu parašomas komentaras sąsiuvinyje. Šio komentaro nebūtina perrašyti į e-dienyną.
       5.3. Vertinant – rašant komentarą nepakanka parašyti tik vieną žodį (puiku, gerai, ar „nepadarei nė vienos klaidos“ – šie žodžiai nevartotini kaip komentarai). Reikia nurodyti konkrečius vaiko pasiekimus ir kokią jis padarė pažangą. Jeigu mokinys nepadarė nė vienos klaidos siūlome komentare parašyti tai, ką jis išmoko (pvz.: „skiri tikrinius daiktavardžius nuo bendrinių“, arba „moki parašyti vardus“). Jei mokinio rašto darbe yra klaidų, mokytoja komentare iš pradžių parašo ką jis išmoko, kas yra gerai, o tada aptariamos klaidos. Vadinasi, komentaras turėtų būti pozityvus, pripažįstantis atlikto darbo vertę, palaikantis vaiko pastangas gerai padaryti užduotį, jame turi atsispindėti visi nurodytieji vertinimo kriterijai; nurodytos taisytinos vietos, pasiūlyta, kaip galima būtų pagerinti darbą. Komentare vartojame sąvokas suprantamas vaikui.
          5.4. Komentarų pavyzdžiai (lietuvių kalba, matematika):
- Moki žodžius skirstyti reikšminėmis dalimis. Dar nemoki išskirti priesagų. Gali paprašyti mano arba Jonuko pagalbos.
- Gebi nustatyti kalbos dalis. Pasikartok dialogo skyrybą. Pavyzdžiai yra pratybose. psl.....
- Žmonių vardus parašei teisingai. Žinok, kad miestų, upių pavadinimai rašomi didžiąja raide.
- Džiaugiuosi. Diktante klaidų mažiau. Primenu, kad parašęs atidžiau pasitikrintum.
- Kūrybiškumo tau nestinga. Tik patariu rašyti trumpesniais sakiniais.
- Atkreipk dėmesį į ilgųjų balsių rašybą. Tau tikrai pavyks. - Gebi smulkinti ir stambinti matinius vienetus. Prisimink, kad 1h = 60min.
- Apskaičiavai teisingai 4 reiškinius. Nepamiršk žymėti veiksmų eiliškumo.
- Suskaičiavai teisingai, tik atkreipk dėmesį kokį veiksmą (+ ar -) reikia atlikti.
- Uždavinius išsprendei teisingai. Pasistenk teisingai formuluoti klausimus.
- Gebi teisingai apskaičiuoti stačiakampio plotą, tik įvardinai neteisingai. Prisimik, kad plotas žymimas m².
- Kantriai mokaisi daugybos lentelę. Vis daugiau teisingų atsakymų.
        5.5. Vertindamas raštu, mokytojas pažymi, ką mokinys jau geba ir ko negeba.
        6. Įrašai elektroniniame dienyne :
        6.1. jei 1 savaitinė pamoka - ne mažiau kaip 1 įvertinimo fiksavimas per mėnesį mokiniui;
        6.2. jei 2 savaitinės pamokos- ne mažiau kaip 2 įvertinimo fiksavimai per mėnesį mokiniui;
        6.3. jei 3 savaitinės pamokos- ne mažiau kaip 3 įvertinimo fiksavimai per mėnesį mokiniui;
        6.4. jei 4-5 savaitinės pamokos - ne mažiau kaip 5 įvertinimo fiksavimai per mėnesį mokiniui;
        6.5. jei 7-8 savaitinės pamokos- ne mažiau kaip 6 įvertinimo fiksavimai per mėnesį mokiniui;
        7. Įrašų elektroniniame dienyne pavyzdžiai ( lietuvių kalba, matematika, pasaulio pažinimas):
- Vadovėlio tekstus skaito lėtai skiemenuodamas.
- Sudarė sakinius pagal klausimus, tačiau neatidžiai užrašė.
- Raiškiai skaitė tekstą...., atsakė į pateiktus klausimus.
- Įdomiai sukūrė pasakojimą pagal paveikslėlių seriją, vartojo vaizdingus žodžius ir posakius.
- Diktantą parašė be klaidų, rašydamas taikė rašybos bei skyrybos taisykles.
- Išmoko atmintinai ir raiškiai padeklamavo eilėraštį.... Išmokęs skaičiaus 2, 3, 4 ir 5 daugybos lentelę.
-Sėkmingai taiko sudėtinio reiškinio veiksmų tvarkos taisyklę.
- Teisingai išsprendė tekstinius uždavinius.
- Teisingai atliko sudėties ir atimties veiksmus.
- Mokėjo nusakyti aplinkoje vykstančius pasikeitimus, juos apibūdinti.
- Teisingai sudėliojo žemynų ir vandenynų pavadinimus.
- Domisi savo šeimos ir giminės praeitimi, tradicijomis.
- Žino Lietuvos valstybės simbolius.
- Moka naudotis žemėlapiu ir gaubliu.
- Lietuvos žemėlapyje parodė ... miestus.
- Atliko praktinį darbą: padarė Lietuvos vėliavėlę ir Žemės rutulį.
        8. Mokytojai vaikų pasiekimus, veiklą pamokoje turėtų fiksuoti savo užrašuose. Informaciją perteikti tėvams pokalbio metu ar individualių konsultacijų metu.
        9. Skaitymo gebėjimų vertinimas
Skaitymo gebėjimai yra visada vertinami žodžiu vaikui, o tėvams pagal poreikius, nurodant konkrečius vaiko pasiekimus (pavyzdžiui, skaitymo sklandumą, atsakymų į teksto klausimus teisingumą, įdomią nuomonę apie skaitytą kūrinį ir pan.) ir spragas (pavyzdžiui, intonavimo trūkumai, neatidus skaitymas, nes negebėjo rasti tekste aprašymo elementų ir pan.).

   III SKYRIUS
DIAGNOSTINIS VERTINIMAS

          10. Kontroliniai darbai, testai, savarankiški darbai nevertinami lygiu.
          11. Pusmečio ar mokslo metų baigiamieji darbai nevertinami lygiu. Ir iš šio galutinio darbo negalima nustatyti mokinio pusmečio dalyko įvertinimo – lygio.
         12. Mokinio pusmečio dalykų vertinimai nustatomi apibendrinant mokinio padarytą pažangą per  pusmetį . Mokytojas visą pusmetį stebi, fiksuoja mokinio pažangą, pasiekimus ir pusmečio gale apibendrina pusmečio rezultatus ir įvertina-nurodo mokinio pasiekimų lygį (aukštesnysis, pagrindinis, patenkinamas, nepatenkinamas).
        13. Darbams, kurie vertinami taškais, balais nepakanka nurodyti surinktų taškų skaičių - būtinas trumpas mokytojo komentaras, kuriame įvardinami mokinio pasiekimai bei padarytos klaidos.
        14. Mokinių parašytus diagnostinius darbus aptariame klasėje, tačiau nekomentuojame kiekvieno darbo, o nurodome esmines klaidas. Aptariant darbus mokytoja turi elgtis etiškai – neįvardinti mokinio, kuris blogiausiai parašė darbą. Aptariamos būdingiausias klaidos ir kaip jos turi būti taisomos. Mokiniams, kurie parašė darbą be klaidų, mokytojai gali siūlyti atlikti kitas užduotis. Mokiniai nelyginami tarpusavyje.
        15. Vaikai apie patikrinamųjų darbų rašymą turi sužinoti prieš kelias dienas.
      16. Lietuvių kalbos patikrinamuosius ir matematikos kontrolinius darbus rašyti į atskirus sąsiuvinius. (lietuvių kalbos patikrinamieji darbai bei matematikos kontroliniai darbai)

V. SKYRIUS
MOKINIŲ ĮSIVERTINIMAS

          17. Į vertinimą mokinius reikia įtraukti reguliariai. Įsivertinant mokiniui svarbu refleksija (savianalizė) arba savo minčių, veiksmų, vertybių kritiškas pergalvojimas ir analizavimas, todėl mokytojas skatina mokinius:
pagalvoti, pasvarstyti, ką (kiek ir ko) jie išmoko;
• pasikeisti su bendraklasiais įspūdžiais apie pasiekimus;
• porose pasitikrinti ir įvertinti vienam kito išmokimą;
• analizuoti savo klaidas;
• numatyti, ką dar reikia atlikti (planuoti tolesnius mokymosi žingsnius).
        18. 2-4  klasių mokiniai pusmečių pabaigoje pildo įsivertinimo lentelę (mokytojas prideda savo komentarą), 1-mų klasių mokiniai pusmečių įsivertinimus atlieka žodžiu.

 V. SKYRIUS
KAS TURI BŪTI TIKRINAMA IR IŠTAISOMA 1-4 KLASĖSE

        19. I –osiose klasėse:
        19.1. tikrinamas naujai išmoktų raidžių rašymas (eilutėje pažymima keletas taisyklingiausiai parašytų raidžių), skaitmenų taisyklingas rašymas;
        19.2. taisomas netaisyklingas raidžių jungimas;
        19.3. patikrinamuosiuose rašto darbuose ištaisomos visos klaidos;
        19.4. rekomenduojame pirmoje klasėje taisyti visus mokinio rašto darbus (sąsiuvinius, pratybų sąsiuvinius).
        20. II –osiose klasėse
        20.1. Tikrinami ir įvertinami visi kontroliniai darbai (testai, diktantai, matematikos kontroliniai);
        20.2.temai skirtuose pratybų sąsiuvinio puslapiuose tikrinama bent viena mokytojo pasirinkta užduotis;
        20.3. sąsiuvinyje tikrinamos užduotys, leidžiančios įvertinti mokinių išmokimą ir suvokimą;
        20.4. tikrinamos savarankiškai atliktos užduotys;
        20.5.tikrinami 1-2 kūrybiniai darbai per mėnesį.
        21. III – IV –osiose klasėse
        21.1. Tikrinami ir įvertinami visi kontroliniai darbai (testai, diktantai, matematikos kontroliniai);
        21.2. pratybų sąsiuviniuose tikrinamos mokytojos pasirinktos užduotys;
        21.3. sąsiuviniuose tikrinamas vienas savarankiškas darbas per savaitę;
        21.4.
tikrinami 1-2 kūrybiniai darbai per mėnesį, vertinama minčių raiška, rašybos ir skyrybos klaidos.
        21.5.
namų darbai tikrinami klasės mokytojos pasirinktais būdais.
        22.Tikrinant matematikos kontrolinį darbą, testus, lietuvių kalbos darbus:
        22.1. Mokytojas ištaiso visas klaidas (ir matematikos, ir lietuvių kalbos);
        22.2. diktante, lietuvių kalbos rašto darbuose nubraukiame klaidą ir viršuje užrašome taisyklingai. Jeigu klaidingai parašytas žodis, sakinio dalis ar visas sakinys, tai mokytojas išbraukia tai, kas nereikalinga, ir viršuje parašo kitus žodžius;
        22.3. negalima ant neteisingai parašyto skaičiaus ar raidės užrašyti teisingą raidę ar skaičių. Klaidingą parašymą perbraukiame ir teisingai užrašome viršuje.

     Aptarta pradinių klasių mokytojų metodinės grupės
2015-09-03 protokolo Nr.5

 

Lankomumo tvarka

1 priedas
Mokinių pamokų lankomumo tvarka

TELŠIŲ VINCENTO BORISEVIČIAUS GIMNAZIJA

 

PATVIRTINTA
Telšių Vincento Borisevičiaus
gimnazijos 2013-06- 28
direktoriaus įsakymu Nr. V-231

 

MOKINIŲ PAMOKŲ LANKOMUMO TVARKA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Mokinių pamokų lankomumo tvarka (toliau – tvarka) parengta vadovaujantis Telšių rajono savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų ir mokinių pamokų lankomumo apskaitos bei mokyklos nelankymo prevencijos tvarkos aprašu, patvirtintu Telšių rajono savivaldybės tarybos 2012 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. T1-486.

2. Tvarka reglamentuoja mokinių pamokų lankomumo apskaitą, prevencinio poveikio priemones mokyklos nelankymui mažinti, mokymosi pagal privalomojo švietimo programas kontrolę.

3. Tvarkos aprašą įsakymu tvirtina gimnazijos direktorius.

II. PAMOKŲ LANKOMUMO APSKAITOS ORGANIZAVIMAS

4. Pamokų lankomumas fiksuojamas elektroninio dienyno dokumentuose nustatyta tvarka.

5. Pamokų lankomumo apskaita:

5.1. I-IV klasių vadovai kasdien kontroliuoja mokinių lankomumą;

5.2. kasdieninę 5-IV klasių mokinių lankomumo apskaitą papildomai vykdo klasėje išrinktas

atsakingas mokinys, žymėdamas praleistas pamokas klasės lankomumo sąsiuvinyje.

6. Pamokų nelankymo priežastys analizuojamos vieną kartą per pusmetį mokytojų tarybos ar vaiko gerovės komisijos posėdžiuose.

7. Mokinys privalo:

7.1. lankyti visas ugdymo plane numatytas pamokas ir į jas nevėluoti;

7.2. už praleistą pamoką(-as) pateikti klasės auklėtojui raštišką paaiškinimą (tėvų/globėjų), medicinos ar kitos įstaigos pažymą per 3 darbo dienas, atvykus į gimnaziją;

7.3. iš anksto žinodamas apie nedalyvavimą pamokose (varžybos, olimpiados, konkursai, šeimyninės aplinkybės ar kt.) pranešti apie tai klasės vadovui.

7.4. jei mokinys pamokų metu suserga, jis privalo kreiptis į gimnazijos visuomenės sveikatos priežiūros specialistę, kuri informuoja tėvus, klasės auklėtoją, esant poreikiui organizuoja išleidimą iš pamokų;

7.5. pakviestas dalyvauti Vaiko gerovės komisijos posėdyje;

7.6. mokinys, be pateisinamos priežasties per pusmetį praleidęs daugiau kaip pusę dalyko pamokų, yra neatestuojamas. Iš praleisto dalyko turinio skiriama diferencijuota įskaita, kurios rezultatas įskaitomas kaip pusmečio pažymys.

8. Mokinių tėvai (globėjai):

8.1. sudaro vaikui sveikas ir saugias gyvenimo sąlygas, rūpinasi, kad vaikui būtų užtikrinta

galimybė lankyti mokyklą;

8.2. informuoja klasės auklėtoją (socialinį pedagogą) apie vaiko neatvykimą į mokyklą ne vėliau kaip antrą neatvykimo dieną, nurodo priežastis, o vėliau pristato į mokyklą gydymo įstaigos pažymą ar kitą dokumentą;

8.3. mokiniui, paskyrus ilgalaikį arba sanatorinį gydymą, tėvai (globėjai/rūpintojai) pateikia prašymą gimnazijos direktoriui ir sveikatos įstaigos siuntimo kopiją;

8.4. vaiko minimalios priežiūros skyrimo atveju rūpinasi, kad vaikas vykdytų jam paskirtas minimalios priežiūros priemones;

8.5. bendradarbiauja su specialistais, teikiančiais kvalifikuotą pagalbą sprendžiant vaiko mokyklos nelankymo, ugdymo(si), elgesio pokyčių ir kitus su vaiko interesais susijusius klausimus, stebi ir taiso vaiko elgesį;

8.6. esant būtinybei anksčiau išeiti iš pamokų, mokinys kreipiasi raštu į klasės vadovą, nurodydamas išėjimo priežastis;

8.7. dalyvauja Vaiko gerovės komisijos posėdyje, svarstant jo lankomumo problemas.

9. Klasės auklėtojas:

9.1. elektroniniame dienyne (kas savaitę) pateisina praleistas pamokas pagal mokinio pateiktus dokumentus;

9.2 mokiniui neatvykus į mokyklą ir tėvams (globėjams) apie tai nepranešus, ne vėliau kaip antrą dieną išsiaiškina mokinio neatvykimo į mokyklą priežastis, esant reikalui, raštu (žodžiu) apie tai informuoja tėvus, socialinį pedagogą;

9.3. kartą per savaitę aptaria klasės mokinių lankomumą klasės valandėlės metu;

9.4. pasibaigus pusmečiui/mokslo metams parengia ir pateikia mokyklos administracijai ir mokinių tėvams (globėjams) mokyklos nustatytos formos ataskaitą apie mokinių pamokų lankomumą;

9.5. 1-4 klasių mokytojai lankomumo ataskaitą pateikia pavaduotojai kartą per pusmetį;

9.6. iki kiekvieno mėnesio 10 dienos pateikia lankomumo socialiniam pedagogui ataskaitą, kurioje atsispindi informacija apie poveikio priemones, taikytas mokiniams, turintiems lankomumo problemų. Elektroniniame dienyne, uždarius mėnesio lankomumo suvestinę, atgaline data pamokų teisinti negalima;

9.7. tėvų susirinkimų metu pateikia lankomumo suvestines, kartu su tėvais analizuoja pamokų praleidimo priežastis;

9.8. esant reikalui kviečia pokalbiui mokinį, jo tėvus (globėjus, rūpintojus) dėl lankomumo problemų;

9.9. kartu su mokiniu dalyvauja Vaiko gerovės komisijos posėdyje, pateikia išsamią informaciją apie mokiniui taikytas poveikio priemones lankomumui gerinti;

9.10. su šiuo aprašu supažindina mokinio tėvus (globėjus).

10. Dalyko mokytojas:

10.1. elektroniniame dienyne atsakingai kiekvieną dieną žymi mokinio praleistas pamokas. Esant reikalui bendrauja su klasės auklėtoju, tėvais (globėjais/rūpintojais), pranešdamas apie nepateisintas pamokas (telefonu, elektronine žinute, kvietimu į gimnaziją);

10.2. esant poreikiui dalyvauja Vaiko gerovės komisijos posėdyje, svarstant mokinio lankomumo problemas.

11. Socialinis pedagogas (atsakingas už lankomumą):

11.1. gavęs lankomumo ataskaitą su klasės auklėtoju ar dalyko mokytoju aptaria lankomumo problemas, analizuoja ir įvertina pamokų nelankymo priežastis, socialines problemas;

11.2. planuoja socialinės pedagoginės pagalbos teikimo vaikui procesą ir jame dalyvauja, numato nesimokančio ar nelankančio mokinio grąžinimo į mokyklą priemones;

11.3. bendradarbiauja su mokiniu bei jo šeima;

11.4. konsultuojasi su mokytojais, prireikus mokiniui rekomenduoja kreiptis į mokyklos

psichologą;

11.5. inicijuoja mokyklos nelankančio vaiko svarstymą mokyklos Vaiko gerovės komisijoje dalyvaujant tėvams (globėjams), siūlo kreiptis į Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorių dėl vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo taikymo, kaupia medžiagą apie mokiniams teikiamą pagalbą;

11.6. inicijuoja, koordinuoja mokyklos nelankymo, nusikalstamumo, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, smurto ir kitų neigiamų socialinių veiksnių prevenciją.

12. Mokyklos administracija:

12.1. vykdo mokyklos mokinių pamokų lankomumo apskaitą;

12.2. iki vasario 5 d. ir birželio 25 d. rengia ir perduoda Švietimo skyriui informaciją apie mokyklos lankymą;

12.3. vertina situaciją (nelankymo priežastis, moksleivio elgesį, mokyklos prevencinio darbo rezultatus), priima sprendimus dėl pagalbos mokiniui teikimo, švietimo prieinamumo, prevencinio darbo mokykloje gerinimo;

12.4. suderinusi su mokinio tėvais (globėjais) ir Vaiko teisių apsaugos skyriumi, siūlo mokiniui kitą mokymosi formą ar kitą mokyklą, jeigu, išnaudojus visas Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme numatytos švietimo pagalbos teikimo galimybes, nepavyko mokykloje išspręsti lankomumo / elgesio problemos arba jeigu mokykla dėl objektyvių priežasčių negali užtikrinti mokiniui psichologinės, specialiosios pedagoginės ar socialinės pedagoginės pagalbos teikimo;

12.5. teikia prašymą Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriui (toliau –savivaldybės administracijos direktorius) dėl Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo taikymo, jei išnaudojus visas švietimo pagalbos teikimo galimybes, numatytas Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, nepavyko išspręsti problemos mokykloje.

13. Gimnazijos vaiko gerovės komisija kiekvieną mėnesį organizuoja posėdžius, į kuriuos kviečia mokinius, praleidusius 10 ir daugiau nepateisintų pamokų, bei jų tėvus; aiškinasi priežastis, pasirašo trišalę sutartį (tarp mokinio, jo tėvų, mokyklos atstovų), priima nutarimus padėčiai gerinti,

siūlo psichologinę, pedagoginę, socialinę pagalbą. Į darbo planą įtraukia ir vykdo veiklas, sietinas su mokinių pamokų lankomumo užtikrinimu.

14. Posėdžių metu analizuoja mokinio lankomumo problemas ir skiria pagalbos poveikio priemones arba teikia direktoriui siūlymą skirti drausminę nuobaudą.

III. PRALEISTŲ PAMOKŲ PATEISINIMO KRITERIJAI

15. Praleistos pamokos laikomos pateisintomis:

15.1. dėl mokinio ligos (pristačius medicininę pažymą apie ligą ar tėvų parašytą pateisinamąjį raštelį už 1-3 dienas);

15.2. dėl tikslinių iškvietimų (pateikus pateisinimo priežastį liudijantį dokumentą ar tėvų

pateisinamąjį raštelį);

15.3. dėl dalyvavimo rajono, respublikos olimpiadose, konkursuose, konferencijose, varžybose (vadovaujantis mokyklos direktoriaus įsakymu);

15.4. dėl šeimyninių aplinkybių (pateikus tėvų prašymą/pateisinamąjį raštelį);

15.5. dėl transporto nebuvimo.

 

IV. PREVENCINĖS PRIEMONĖS LANKOMUMUI GERINTI

16. Mokiniui be pateisinamos priežasties nedalyvavus pamokoje(se), klasės vadovas kitą dieną kviečiasi mokinį pokalbiui ir mokinys rašo pasiaiškinimą.

17. Mokiniui per mėnesį praleidus 1-3 pamokas be pateisinamos priežasties, klasės auklėtojas su mokiniu dirba individualiai (pokalbis su mokiniu, pasiaiškinimas, tėvų informavimas); pažeidimams kartojantis, mokinys kviečiamas į Vaiko gerovės komisijos posėdį, dalyvaujant tėvams (globėjams, rūpintojams) ir klasės auklėtojui.

18. Mokiniui praleidus 4-7 pamokas be pateisinamos priežasties per mėnesį, socialinis pedagogas nedelsdamas išsiaiškina priežastis ir su mokiniu dirba individualiai (pokalbis su mokiniu, sutartis, tėvų informavimas); pažeidimams kartojantis, mokinys kviečiamas į Vaiko gerovės komisijos posėdį, dalyvaujant tėvams (globėjams, rūpintojams) ir klasės auklėtojui.

19. Mokiniui per mėnesį praleidus 8 ir daugiau pamokų be pateisinamos priežasties, organizuojamas Vaiko gerovės komisijos posėdis, kuriame kartu su mokiniu dalyvauja tėvai/globėjai ir klasės auklėtojas.

20. Mokiniui dažnai praleidžiant ir pateisinant pamokas dėl kitų priežasčių, bet ne dėl ligos ir pastebėjus mokinio pažangumo kritimą, nelankytų pamokų pateisinimo priežastis analizuoja socialinis pedagogas ir klasės auklėtojas bendradarbiaudami su šeima.

V. MOKINIŲ IR TĖVŲ SUPAŽINDINIMAS

21. Klasės auklėtojas rugsėjo mėnesį supažindina auklėtinius ir jų tėvus su lankomumo tvarka. Mokiniai pasirašo klasės instruktažų lape.

_______________________________________________________________________________

Vidaus tvarkos taisyklės

PRITARTA

Telšių Vincento Borisevičiaus
gimnazijos tarybos 2010 m. birželio 11 d.
protokoliniu nutarimu (protokolo Nr. 3)

PRITARTA

Telšių Vincento Borisevičiaus
mokytojų tarybos 2010 m. birželio 14 d.
protokoliniu nutarimu (protokolo Nr. 4)

PATVIRTINTA

Telšių Vincento Borisevičiaus
gimnazijos direktoriaus 2010 m. birželio 14 d.
įsakymu Nr. V-237

VIEŠOJI ĮSTAIGA TELŠIŲ VINCENTO BORISEVIČIAUS GIMNAZIJA
DARBO TVARKOS TAISYKLĖS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1.      Gimnazijos darbo tvarkos taisyklės – gimnazijos bendruomenės darbą reglamentuojantis dokumentas. Jos apibrėžia bendruosius darbo santykių principus ir elgesio normas tarp gimnazijos vadovų, pedagogų, gimnazijos personalo, mokinių, jų tėvų (globėjų).
2.      Gimnazijos darbo tvarkos taisykles tvirtina direktorius, suderinęs su mokytojų ir mokyklos tarybomis. Šios taisyklės gali būti pakeistos, pataisytos tik gimnazijos ir mokytojų taryboms pritarus.
3.      Gimnazija yra katalikiška ugdymo įstaiga, teikianti pradinį, pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą. Ji savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Švietimo ir kitais įstatymais, Vaiko teisių konvencija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais,  Švietimo ir mokslo ministerijos norminiais aktais, gimnazijos įstatais.
4.      Gimnazijos darbo tvarkos taisyklės parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Darbo kodeksu, Sveikatos ir saugos įstatymu, kitais Lietuvos Respublikos nutarimais, poįstatyminiais aktais.

II. DARBO SUTARTIES SUDARYMAS, KEITIMAS, NUTRAUKIMAS

5.      Gimnazijos direktorius, vadovaudamasis įstatymų nustatyta tvarka, priima ir atleidžia iš darbo pavaduotojus, pedagogus, administracijos, ūkio ir pagalbinį personalą.
6.      Pedagogų ir kitų darbuotojų priėmimas į darbą   įforminamas rašytine darbo sutartimi (nustatytos formos). Ją pildo įgaliotas asmuo – raštinės vedėja, pasirašo direktorius ir priimamas į darbą asmuo.
7.      Kiekvienoje konkrečioje darbo sutartyje šalys sulygsta dėl būtinųjų sutarties sąlygų. Priimami į darbą pedagogai ir kiti darbuotojai įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdami gimnazijos darbo tvarkai, o gimnazijos direktorius įsipareigoja mokėti pedagogams bei kitiems darbuotojams darbo užmokestį pagal vyriausybės nustatytą tvarką ir užtikrinti darbo sąlygas, numatytas darbo santykius reguliuojančiuose įstatymuose, kolektyvinėje sutartyje, kituose norminiuose aktuose ir šalių susitarimu.
8.      Priimamas į darbą asmuo turi pateikti asmenį liudijantį dokumentą, išsimokslinimą, profesinį pasirengimą, sveikatos būklę patvirtinančius dokumentus, socialinio draudimo pažymėjimą.
9.      Kiekvienam darbuotojui užvedama asmens byla pagal Dokumentų rengimo taisykles.
10.  Naujai priimtam pedagoginiam darbuotojui įvadinį darbų saugos ir priešgaisrinės saugos, darbuotojo sveikatos ir saugos, darbo periodinį ir darbo vietoje instruktažus veda direktorius bei supažindina su pareiginėmis instrukcijomis, darbo tvarkos taisyklėmis.
11.  Naujai priimtam nepedagoginiam darbuotojui įvadinį darbų saugos ir priešgaisrinės saugos, darbuotojo sveikatos ir saugos, darbo periodinį ir darbo vietoje instruktažus, veda direktoriaus pavaduotojas ūkiniams reikalams, supažindina su pareiginėmis instrukcijomis, darbo tvarkos taisyklėmis.
12.  Pedagogai ir kiti darbuotojai neturi teisės be gimnazijos vadovybės žinios pavesti atlikti savo darbą kitiems asmenims.
13.  Už darbą apmokama remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais, Vyriausybės nutarimais, Švietimo ir mokslo ministerijos norminiais aktais, Telšių rajono savivaldybės tarybos sprendimais.
14.  Gimnazijos vadovai ir pedagogai atestuojami Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka.
15.  Priimdamas į darbą bei atleisdamas iš darbo pedagogus ir kitus darbuotojus, direktorius privalo griežtai laikytis Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo, kitų darbo santykius reguliuojančių  įstatymų ir norminių teisės aktų.
16.  Nutraukiant darbo sutartį, rašomas prašymas, parengiamas direktoriaus įsakymas ir finansiškai atsiskaitoma su darbuotoju.
17.  Atleidžiamas iš darbo darbuotojas turi:
17.1.        Perduoti direktoriaus pavaduotojui ūkio reikalams jam patikėtą gimnazijos turtą;
17.2.        Grąžinti gimnazijos bibliotekai knygas (jei jų buvo paėmęs);
17.3.        Grąžinti raštinės vedėjai darbuotojo pažymėjimą.

III. MOKINIŲ PRIĖMIMAS Į GIMNAZIJĄ

18.  Į gimnaziją mokiniai priimami vadovaujantis Telšių rajono savivaldybės tarybos patvirtintu mokinių priėmimo į Savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklas tvarkos aprašu.
19.  Gimnazijoje turi teisę mokytis visi norintys pažangūs mokiniai.
20.  Asmuo, pageidaujantis mokytis gimnazijoje, pateikia gimnazijos direktoriui šiuos dokumentus:
20.1.        Tėvų (globėjų) prašymą;
20.2.        Mokinio gimimo liudijimo arba asmens tapatybės kortelės (paso) kopiją;
20.3.        Mokinio mokymosi pasiekimus arba įgytą išsilavinimą patvirtinantį dokumentą;
20.4.        Nustatytos formos mokinio sveikatos pažymėjimą;
20.5.        Kitus dokumentus, susijusius su ugdymo(si) pasiekimais ir kokybe.
21.  Priimtų į gimnaziją mokinių sąrašas skelbiamas gimnazijos skelbimų lentoje, gimnazijos internetiniame puslapyje iki liepos 1 d.
22.  Su priimtais į gimnaziją mokiniais ir esančiais gimnazijos mokiniais, baigusiais tam tikrą mokymo(si) programą ir norinčiais tęsti mokymą(si) pagal aukštesnę programą, sudaromos mokymo(si) sutartys, kuriose aptariami pagrindiniai sutarties šalių įsipareigojimai, sutarties galiojimo, pakeitimo ir nutraukimo, ginčų sprendimo klausimai.
23.  Sutartis pasirašoma tarp gimnazijos direktoriaus iš vienos pusės ir priimamo mokinio tėvų (globėjų) ir mokinio (nuo 14 metų), - iš kitos pusės.
24.  Sutartys pasirašomos dviem egzemplioriais – po vieną kiekvienai šaliai.
25.  Sutartys registruojamos gimnazijos mokymo(si) sutarčių registravimo žurnale.
26.  Sudarius sutartį, mokinys įtraukiamas į gimnazijos mokinių duomenų bazę, formuojama jo asmens byla, kurioje saugoma išsilavinimą patvirtinančio dokumento kopija, mokymo(si) sutartis ir kiti su ugdymu susiję dokumentai.
27.  Mokiniai gali pereiti į kitą mokyklą, pateikę gimnazijos direktoriui motyvuotą prašymą ir nustatytos formos atsiskaitymo lapelį.
28.  Išvykstančiam iš gimnazijos mokiniui išduodamas nustatytos formos išsilavinimą liudijantis dokumentas.

IV. PAGRINDINĖS DARBUOTOJO IR DARBDAVIO TEISĖS IR PAREIGOS

29. Pedagogų teisės:
29.1.        Siūlyti savo individualias programas, pasirinkti pedagoginės veiklos organizavimo būdus ir formas;
29.2.        Tobulinti savo kvalifikaciją, persikvalifikuoti, atestuotis, jei gimnazijos mokos fonde pakanka lėšų,, ir gauti kvalifikacinę kategoriją atitinkantį atlyginimą;
29.3.        Burtis į visuomenines ir profesines organizacijas, savišvietos, kultūrines grupes, dalykines ir metodines sekcijas, būrelius ar susivienijimus;
29.4.        Dalyvauti gimnazijos savivaldoje;
29.5.        Dirbti saugioje ir sveikoje aplinkoje;
29.6.        Naudotis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytomis teisėmis.
30. Pedagogų pareigos:
30.1.        Pagal mokinių siekius ir galimybes individualizuoti ugdymo turinį, siekiant gerų ugdymo rezultatų;
30.2.        Pritaikyti integruotiems specialiųjų poreikių mokiniams ugdymo turinį, metodus ir mokymo priemones, bendradarbiauti su gimnazijos specialiuoju pedagogu;
30.3.        Laikytis bendrosios ir pedagoginės etikos normų;
30.4.        Pasiruošti pamokoms, neformaliojo ugdymo užsiėmimams ir juos vesti;
30.5.        Analizuoti savo pedagoginę veiklą, tobulinti savo kvalifikaciją;
30.6.        Vertinti ugdymo rezultatus ir su jais supažindinti mokinius, jų tėvus (globėjus), kolegas ir mokyklos vadovus;
30.7.        Be administracijos leidimo nekeisti pamokų, užsiėmimų laiko, tvarkaraščio, nevaduoti vienas kito;
30.8.        Teikti pagalbą mokiniui, pastebėjus jo atžvilgiu taikomą psichologinę, fizinę prievartą ar įvairaus pobūdžio išnaudojimą;
30.9.        Imtis atitinkamų priemonių pastebėjus ar įtarus mokinius apsvaigusius nuo psichiką veikiančių medžiagų (pranešti gimnazijos sveikatos priežiūros specialistei ir administracijai);
30.10.    Supažindinti mokinius su saugaus elgesio taisyklėmis, vesti saugaus elgesio instruktažus, užtikrinti ugdomų mokinių saugumą.
30.11.    Budėti mokykloje darbo tvarkos taisyklių nustatyta tvarka.
30.12.    Dalyvauti metodinėje veikloje, gimnazijos veiklos įsivertinimo procese.
30.13.    Dalyvauti planuojant mokyklos veiklą.
30.14.    Dalyvauti mokytojų tarybos posėdžiuose. Jei dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti, praneša gimnazijos direktoriui.
30.15.    Vykdyti kitus darbdavio ar jo įgalioto asmens teisėtus pavedimus.
31. Vadovaujant klasei/grupei:
31.1.        bendrauti ir bendradarbiauti su klasėje/grupėje dirbančiais mokytojais mokinių ugdymo klausimais;
31.2.        rūpintis mokinių sveikata, padėti reguliuoti darbo ir poilsio režimą;
31.3.        vykdyti žalingų įpročių prevenciją, informuoti mokinių tėvus (globėjus, rūpintojus) ir mokyklos vadovą ar jo įgaliotą asmenį apie jų apraiškos atvejus;
31.4.        kartu su mokiniais ir/ar tėvais (globėjais, rūpintojais) planuoti ir organizuoti vadovaujamos klasės/grupės renginius;
31.5.        kartu su tėvais (globėjais, rūpintojais) spręsti mokinių ugdymo ir ugdymosi problemas, rūpintis tėvų (globėjų, rūpintojų) švietimu;
31.6.        padėti mokiniui pasirinkti tolesnę mokymosi ar veiklos kryptį.
31.7.        organizuoti auklėtinių lankomumo apskaitą, ją pateikiant direktoriaus pavaduotojai iki einamojo mėnesio 6 dienos pagal nustatytą formą, operatyviai informuoti administraciją ir tėvus apie pabėgimo iš pamokų atvejus.
31.8.        parengti darbo planus, tvarkyti auklėtinių asmens bylas, klasės dienyną, teikti administracijai būtiną informaciją apie klasę, ne rečiau kaip 2 kartus per mėnesį sutvarkyti pažymių knygeles.
31.9.        organizuoti auklėtinių budėjimą mokykloje.
31.10.    dalyvauti prevenciniame ir profesinio informavimo darbe.
31.11.    padėti mokiniams spręsti iškylančias psichologines, bendravimo, mokymosi ir kt. problemas.
31.12.    Vykdo kitas teisės aktuose nustatytas pareigas.
32. Aptarnaujančio personalo teisės:
32.1.        reikalauti, kad būtų sudarytos saugios ir higienos reikalavimus atitinkančios darbo sąlygos;
32.2.        atsisakyti dirbti tuos darbus, kurie nesulygti darbo sutartyje ir kuriuos saugiai dirbti nėra apmokyti;
32.3.        Reikalauti, kad būtų laikomasi įstatymuose nustatyto darbo ir poilsio režimo;
32.4.        Turint nusiskundimų ar pageidavimų galima raštu kreiptis į mokyklos darbuotojų profesinę sąjungą, valstybinę darbo inspekciją arba teismą;
32.5.        dėl svarbių priežasčių gauti nemokamų atostogų iki 3 darbo dienų. Didesnis nemokamų atostogų laikas skiriamas tik tuo atveju, jeigu dėl išėjusio darbuotojo nenukenčia darbo proceso organizavimas.
33. Aptarnaujančio personalo pareigos:
33.1.        dirbti dorai ir sąžiningai, griežtai vykdyti pareigas, nustatytas gimnazijos įstatuose, vidaus darbo tvarkos taisyklėse, kituose norminiuose dokumentuose, reglamentuojančiuose darbo sąlygas;
33.2.        laikytis sveikatos ir darbų saugos taisyklių, higienos normų, elektrosaugos, priešgaisrinės saugos normatyvų, su kuriais buvo supažindintas prieš priimant į darbą;
33.3.        laikytis darbo drausmės, laiku atvykti į darbą, nepažeidinėti nustatytos darbo laiko trukmės, nedaryti to, kas trukdytų kitiems darbuotojams atlikti savo pareigas, laiku ir tiksliai vykdyti administracijos nurodymus;
33.4.        visomis leistinomis priemonėmis siekti gerinti atliekamo darbo kokybę, nebūti aplaidžiam darbe;
33.5.        atvykti į darbą tvarkingai apsirengus, būti mandagiam ir atidžiam su gimnazijos bendruomenės nariais, svečiais, laikytis tylos pamokų metu;
33.6.        užtikrinti savo darbo vietoje švarą ir tvarką, laikytis nustatytos tvarkos saugant ir naudojantis patikėtu inventoriumi, medžiagomis, dokumentais;
33.7.        saugoti ir tausoti mokyklos nuosavybę, naudoti ją tik pagal paskirtį. Ekonomiškai naudoti energetinius resursus, vandenį;
33.8.        periodiškai, nustatytais terminais tikrintis sveikatą, apie įvykusius traumų atvejus nedelsiant informuoti mokyklos administraciją;
33.9.        susirgus ar dėl kitos pateisinamos priežasties neatvykus į darbą, apie neatvykimą informuoti mokyklos administraciją ne vėliau, kaip likus 20 min. iki darbo dienos (kurią negali atvykti) pradžios;
33.10.    nekeisti sudaryto darbo tvarkaraščio, netrumpinti darbo laiko;
33.11.    mokykloje ir jos teritorijoje draudžiama atsinešti, vartoti alkoholį, narkotines, toksines medžiagas. Rūkyti galima tik tam skirtoje vietoje ir patalpoje;
33.12.    gerbti kitų gimnazijos bendruomenės narių privatumą, apdairiai elgtis su konfidencialia informacija;
33.13.    dalyvauti administracijos rengiamuose susirinkimuose, pasitarimuose;
33.14.    nesivesti į darbą pašalinių asmenų, nepatikėti savo darbo kitam asmeniui.

V. DARBO LAIKAS

34.  Personalo darbo laikas negali būti ilgesnis kaip keturiasdešimt valandų per savaitę.

35.  Kasdieninė darbo trukmė neviršija aštuonių valandų, išskyrus sargus, kurių budėjimo pamaina tęsiasi dvylika valandų.

36.  Darbo laikas prieššventinėmis dienomis trumpinamas viena valanda, išskyrus budinčiuosius ir sargus.

37.  Darbo pradžia, pabaiga, pietų pertraukos metas atsispindi asmeniniuose darbo grafikuose, patvirtintuose direktoriaus.

38.  Mokytojų darbo laikas:

38.1.        gimnazijoje nustatoma 5 darbo dienų savaitė. Pamokų pradžia 8.00 val.;

38.2.        pamokos trukmė visose klasėse nustatoma ne ilgesnė kaip 45 min.;

38.3.        pradinių klasių mokiniams leidžiama pamokos metu daryti trumpą pertraukėlę;

38.4.        mokinių atostogų metu mokytojai atvyksta į darbą 9.00 val. ir dirba tiek laiko per dieną, koks jų savaitinių kontaktinių valandų vidurkis, jeigu nėra atskiro direktoriaus įsakymo;

38.5.        draudžiama kviesti iš pamokų mokytojus ir mokinius mokymo programoje nenumatytais tikslais;

38.6.        pedagogai turi teisę gauti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytos trukmės kasmetines atostogas vasarą;

38.7.        kitiems gimnazijos darbuotojams atostogos suteikiamos Lietuvos Respublikos atostogų įstatyme nustatyta tvarka pagal iš anksto parengtą grafiką arba atsižvelgus į darbuotojų pageidavimą bei gimnazijos galimybes.

 

VI. DARBO KRŪVIO NUSTATYMAS IR DARBO APMOKĖJIMAS

 

39.  Pedagogams darbo krūvis kitiems mokslo metams preliminariai paskirstomas iki liepos 1 d.

40.  Darbo krūvį skirsto direktorius, atsižvelgdamas į Bendruosius ugdymo planus, mokinių bei komplektų skaičių, metodinių grupių siūlymus.

41.  Darbo krūvis skirstomas vadovaujantis šiais principais:

41.1.        klasių perimamumas, turėto darbo krūvio išsaugojimas;

41.2.        Nurodytų savaitinių valandų skaičiaus neviršijimas;

41.3.        Pagal darbo rezultatus.

42.  Mažėjant mokinių skaičiui mokykloje, krūvis mažinamas vadovaujantis Darbo kodeksu.

43.  Darbo užmokestis pedagogams ir kitiems darbuotojams mokamas du kartus per mėnesį, jeigu nėra atskiro prašymo mokėti kitaip.

44.  Visų kategorijų darbuotojams, gimnazijos tarybos nutarimu, jei yra lėšų, gali būti mokamos priemokos už papildomų darbų atlikimą.

45.  Darbuotojui išvykus į komandiruotę, kvalifikacijos kėlimo renginį darbovietės siuntimu, paliekamas vidutinis mėnesinis užmokestis.

46.  Darbuotojams, kurie laiko egzaminus ir mokosi savo iniciatyva, mokamas 50 proc. vidutinio mėnesinio atlyginimo, jeigu yra lėšų.

47.  Visų kategorijų darbuotojai darbo užmokestį už atostogas turi teisę gauti ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas prieš prasidedant atostogoms.

 

VII. PEDAGOGŲ IR KITŲ DARBUOTOJŲ SKATINIMAS BEI DRAUSMINIMAS

 

48.  Darbuotojai už gerą darbą, pasiekimus ir rezultatus gali būti skatinami: padėka (žodžiu arba raštu), piniginiu priedu, dovana.

49.  Darbuotojai už ilgametį ir nepriekaištingą darbą padėka ir dovana skatinami švenčių proga (minint mokyklos jubiliejų, profesinės šventės, rugsėjo 1- ąją, asmeninį jubiliejų).

50.  Darbuotojams piniginis priedas skiriamas tik esant mokos fondo ekonomijai už labai gerus darbo rezultatus ir laimėjimus.

51. Mokytojų skatinimas:

51.1.        piniginis priedas skiriamas mokytojams už šiuos papildomus darbus ir pasiekimus: konferencijų, seminarų organizavimą, tarptautinių, respublikinių, miesto projektų parengimą ir realizavimą, ugdytiniams užėmus prizines vietas ar tapus laureatais olimpiadose, konkursuose, varžybose, vadovavimą metodinei grupei, mokyklos, mokytojų tarybos, pedagogų atestacinės komisijos sekretoriui, už kitus atliktus mokyklai reikšmingus darbus;

51.2.        piniginio priedo dydis skiriamas atsižvelgiant į metodinės grupės siūlymą;

51.3.        padėka raštu, asmeninė dovana skiriama už šiuos darbus: aktyvų dalyvavimą mokyklos veikloje, kokybišką ugdytinių parengimą renginiui, konkursui, renginio, reikšmingo mokyklos bendruomenei, organizavimą, mokyklos, savo veiklos pristatymą žiniasklaidoje, dalyvavimą rengiant projektus, sistemingą parodų organizavimą ir mokyklos puošimą;

51.4.        padėką, asmenines dovanas direktorius skiria savo nuožiūra, atsižvelgdamas į įdėtas pastangas ir gautą rezultatą;

51.5.        padėka žodžiu gali būti pareikšta už: kokybiškai organizuotą renginį, parengtą metodinę, vaizdinę priemonę, gerus ugdytinių pasiekimus, puikų klasės auklėtojo funkcijų atlikimą, aktyvų dalyvavimą mokyklos veikloje, nepriekaištingą kabineto priežiūrą;

51.6.        už aktyvų dalyvavimą metodinės grupės veikloje gali būti skiriami kvietimai į kino filmą, teatrą, koncertą ar kitą renginį;

51.7.        Skirstant technines priemones, inventorių, pirmumo teisė suteikiama mokytojui, labai gerai prižiūrinčiam klasę ar kabinetą.

52. Mokytojų drausminimas

53.  Aplaidiems, nedrausmingiems, nerūpestingai atliekantiems savo pareigas arba jų nevykdantiems darbuotojams gali būti taikomos šios drausminimo priemonės:

53.1.        Pastaba;

53.2.        Papeikimas;

53.3.        Atleidimas iš darbo.

54.  Direktorius raštu pareikalauja, kad darbuotojas per 3 darbo dienas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Darbuotojui, be svarbių priežasčių per 3 darbo dienas nepateikus pasiaiškinimo, drausminė nuobauda skiriama be pasiaiškinimo.

55.  Jeigu darbo drausmės pažeidimo aplinkybės nėra aiškios, direktorius sudaro komisiją, kuri tiria situaciją ir pateikia išvadas.

56.  Drausminė nuobauda skiriama direktoriaus įsakymu ir darbuotojas apie tai informuojamas pasirašytinai.

57.  Drausminė nuobauda galioja vienerius metus nuo tos dienos, kada ji buvo skirta, jeigu darbuotojui nebuvo skiriama nauja nuobauda.

58.  Gimnazijos direktorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymais, turi teisę:

58.1.        laikinai nušalinti darbuotoją nuo darbo ir už tą laikotarpį nemokėti jam darbo užmokesčio, jei jis darbo metu buvo neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių ar kitokių svaiginančių preparatų;

58.2.        atleisti iš darbo darbuotoją įstatymuose numatyta tvarka, jei jis pažeidinėja darbo drausmę, daro pravaikštas, nesilaiko darbų saugos taisyklių;

58.3.        gimnazijos vadovai ir pedagogai įstatymuose numatyta tvarka gali būti atleisti iš darbo, kai jų elgesys, nors ir ne darbo metu, yra amoralus ir dėl to nesuderinamas su jo pareigomis.

 

VIII. MOKINIŲ ELGESIO TAISYKLĖS

59. Mokinių teisės:

59.1.        Nemokamai gauti informaciją apie veikiančias mokyklas, švietimo programas, mokymosi formas;

59.2.        Mokytis pagal savo gebėjimus ir poreikius ir įgyti valstybinius standartus atitinkantį bendrąjį išsilavinimą;

59.3.        Keisti pasirinktą mokymosi kryptį pagal gimnazijoje numatytą tvarką;

59.4.        Pasirinkti formaliojo švietimo programas papildančius bei jo saviraiškos poreikius tenkinančius šių programų modulius, pasirenkamųjų dalykų programas, kursus;

59.5.        Mokytis savitarpio pagarba grįstoje, psichologiškai ir fiziškai saugioje aplinkoje, turėti higienos reikalavimus atitinkančius mokymosi krūvį ir darbo vietą;

59.6.        Savarankiškai mokytis eksternu, laikyti bet kokios klasės programos ar jos dalies, pagrindinės ar vidurinės mokyklos baigiamuosius egzaminus;

59.7.        Į nešališką mokymosi pasiekimų  įvertinimą;

59.8.        Į  psichologinę, specialiąją  pedagoginę, socialinę pedagoginę, informacinę pagalbą, jei tokios pagalbos negali jam suteikti tėvai (globėjai), sveikatos priežiūrą  gimnazijoje;

59.9.        Dalyvauti gimnazijos savivaldoje gimnazijos įstatuose numatyta tvarka;

59.10.    Burtis į vaikų ir jaunimo organizacijas, kurių veikla sąlygoja dorovinę, pilietinę, kultūrinę, fizinę bei socialinę brandą, lavintis saviraiškos būreliuose;

59.11.    Įstatymų nustatyta tvarka ginti savo teises;

59.12.    Būti išrinktam į rajono, šalies mokinių savivaldos institucijas.

60. Mokinių pareigos:

60.1.        Sudarius mokymo sutartį, laikytis visų jos sąlygų, gimnazijos darbo tvarką reglamentuojančių dokumentų reikalavimų;

60.2.        Stropiai mokytis, maksimaliai išnaudoti gimnazijos ir švietimo sistemos teikiamas ugdymosi galimybes;

60.3.        Sąmoningai dalyvauti gimnazijos organizuojamuose pasiekimų patikrinimuose, egzaminuose, įskaitose bei užklasiniuose renginiuose (Šv. Mišiose, kituose katalikiškuose renginiuose);

60.4.        Gerbti savo gimtąją kalbą ir kultūrą, kitas kalbas ir kultūras;

60.5.        Gerbti mokytojus ir kitus gimnazijos bendruomenės narius, laikytis žmonių bendrabūvio normų, Lietuvos Respublikos įstatymų;

60.6.        Gerbti ir puoselėti gimnazijos tradicijas, kurti naujas, tausoti gimnazijos turtą;

60.7.        Laiku pateikti sveikatos būklę liudijančias pažymas;

60.8.        Nevėluoti į pamokas, nepraleidinėti jų be pateisinamos priežasties;

60.9.        Stropiai atlikti budinčiojo pareigas;

60.10.    Gimnazijoje vilkėti tvarkingą ir švarią mokyklinę uniformą, patalpoje būti be kepurės, striukės ir pirštinių;

60.11.    Būti pasiruošus pamokoms, turėti reikalingas priemones;

60.12.    Pertraukų metu netrukdyti kitų poilsio, nebėgioti, netriukšmauti, nešiukšlinti;

60.13.    Pamokų metu netrukdyti kitiems mokiniams, mokytojui. Vykdyti teisėtus mokytojo reikalavimus;

60.14.    Laikytis saugaus ir kultūringo elgesio reikalavimų išvykų, ekskursijų metu.

60.15.    Pasiekus aukštų atitinkamos ugdymo srities rezultatų, atstovauti gimnaziją rajono ir šalies olimpiadose, konkursuose, varžybose.

61. Mokiniams draudžiama:

61.1.        Atsinešti ir gimnazijos teritorijoje rūkyti, vartoti alkoholinius gėrimus bei kitas psichotropines medžiagas, jas platinti bei įtraukti kitus asmenis į šių medžiagų platinimą bei vartojimą;

61.2.        Atsinešti ginklą (šaunamąjį, peilį, dujų balionėlį ir kt.);

61.3.        Žaisti azartinius žaidimus, smurtauti, vartoti necenzūrinius žodžius;

61.4.        Naudoti fizinį, psichologinį smurtą prieš mokyklos bendruomenės narius;

61.5.        Naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis pamokų metu;

61.6.        Pamokos metu vaikščioti koridoriais, kelti triukšmą ar trukdyti mokytojui vesti pamoką;

61.7.        Pamokos metu savavališkai išeiti iš kabineto;

61.8.        Imti svetimus daiktus, apgaudinėti.

 

IX. MOKINIŲ SKATINIMAS IR DRAUSMINIMAS

 

62. Mokiniai gali būti skatinami šiomis priemonėmis:

62.1.        Padėka (raštu arba žodžiu);

62.2.        Dovana;

62.3.        Nuotraukos patalpinimu gimnazijos stende ar gimnazijos interneto svetainėje;

62.4.        Ekskursija, išvyka.

63.  Mokiniai skatinami už šiuos laimėjimus ir pasiekimus: atstovavimą mokyklai olimpiadose, konkursuose, varžybose, konferencijose, festivaliuose ir kituose mokyklos organizuojamuose renginiuose; gerą mokymąsi ir elgesį; aktyvų darbą gimnazijos savivaldos organizacijose, aktyvų dalyvavimą neformaliojo ugdymo veikloje; pagalbą klasės auklėtojui, mokytojams; gerą budėjimą; pagalbą tvarkant gimnaziją; už kitą veiklą, kuri teigiamai įtakoja gimnazijos įvaizdį.

64.  Mokiniai gali būti paskatinami iškart, renginių metu, pasibaigus mokslo metams, klasės valandėlės metu.

65.  Skatinimo priemonė skiriama atsižvelgiant į pasiekto rezultato, laimėjimo reikšmingumą, atliktos veiklos svarbą.

66.  Siūlyti skatinti mokinį gali klasės auklėtojas, mokytojas, administracija, raštu pateikdami direktoriui rekomendaciją, kurioje nurodoma už kokius pasiekimus ir kokią paskatinimo rūšį siūlo.

67.  Padėkas už gerą mokymąsi, pasiektus svarius rezultatus, aktyvią veiklą direktorius įformina įsakymu.

68. Mokiniams, nevykdantiems pareigų, pažeidinėjantiems darbo drausmę, taikomos šios drausminimo priemonės:

68.1.        Elgesio svarstymas ir korekcijos numatymas socialinėje pedagoginėje komisijoje (už   grubų mokinio elgesio taisyklių pažeidimą dalyvaujant tėvams(globėjams);

68.2.        įpareigojimas viešai ar kitokia forma atsiprašyti nukentėjusįjį (esant tam tikroms aplinkybėms).

68.3.        Pranešimas Nepilnamečių reikalų inspekcijai (už sunkų nusikaltimą, piktybinį moksleivių elgesio taisyklių pažeidimą);

69. Drausminės nuobaudos:

69.1.        Įspėjimas (žodinis, raštiškas);

69.2.        Papeikimas;

69.3.        Šalinimas iš gimnazijos.

70.  Mokinių  šalinimo iš gimnazijos klausimus svarsto gimnazijos mokytojų taryba.

71. Iš gimnazijos gali būti šalinami:

71.1.        Nepažangūs trečiosios pakopos mokiniai, turintys daugiau negu 1 nepatenkinamą pažymį, sulaukę 16 metų;

71.2.        Piktybiškai nesilaikantys mokinio elgesio taisyklių, sistemingai nelankantys be pateisinamos priežasties pamokų mokiniai, sulaukę 16 metų;

72.  Iki 16 metų amžiaus mokiniai šalinami iš gimnazijos už sunkius nusikaltimus, gavus raštišką miesto švietimo skyriaus pritarimą (apie mokinio pašalinimą iš gimnazijos informuojama savivaldybės vaikų teisių apsaugos tarnyba).

73.  Už padarytus teisės pažeidimus teisėsaugos institucijų nustatyta tvarka mokinys gali būti nukreiptas į specialiąją mokyklą.

74. 73. Mokiniui rašomas įspėjimas už:

74.1.        Sąmoningą mokinio elgesio taisyklių nesilaikymą;

74.2.        Azartinius lošimus, daiktų mainymą, perpardavinėjimą, nesąžiningumą, grubų elgesį;

74.3.        Mokytojų ir klasės vadovų, administracijos nurodymų nevykdymą;

74.4.        Amoralų elgesį;

74.5.        Bėgimą iš pamokų ir tyčinį vėlavimą į pamokas;

74.6.        Gamtos žalojimą, gyvūnų kankinimą, silpnesnių skriaudimą;

74.7.        Kito žmogaus niekinimą, įžeidimą, pravardžiavimą, muštynes;

74.8.        Tyčinę netvarką  gimnazijoje, klasėje, darbo vietoje;

 

X. BUDĖJIMAS

 

75. Mokytojų budėjimo organizavimas:

75.1.        Mokytojai budi pertraukų metu pagal gimnazijos vadovybės sudarytą grafiką;

75.2.        Budintis mokytojas be administracijos leidimo negali keisti budėjimo grafiko ar paskirtos vietos;

 

75.3.        Budintieji privalo turėti skiriamuosius ženklus;

75.4.        Budintis gimnazijos administracijos atstovas ir pedagogai privalo stebėti mokinių budėjimą, neleisti mokiniams bėgioti po koridorių, garsiai šūkauti, stumdytis, šiukšlinti;

75.5.        Taupyti elektros energiją, vandenį, saugoti gimnazijos inventorių;

75.6.        Nedelsiant informuoti administraciją apie gimnazijos turto gadinimo atvejus, mokinių traumas, muštynes ar kitus ypatingus atvejus;

75.7.        Be svarbios priežasties nepalikti savo posto.

76. Mokinių budėjimo tvarka:

76.1.        Budintys mokiniai  budėjimą pradeda 8.45 val. Budėjimą baigia, kai baigiasi pamokos budinčiajai klasei;

76.2.        Budėjimo grafiką klasėms sudaro administracija;

76.3.        5-ų klasių mokiniams budėjimas neskiriamas;

76.4.        Budinčiųjų mokinių grafiką klasei sudaro klasės auklėtojas ir kontroliuoja jo vykdymą;

76.5.        Budintys mokiniai informuoja budintį mokytoją apie pastebėtus pažeidimus ir surašo pastabas į gimnazijoje vedamą budėjimo rezultatų suvestinę;

76.6.        Prasidėjus pamokoms, budėtojai užgesina šviesas koridoriuose, patikrina ar neatsukti vandens čiaupai ir paskutiniai eina į klasę;

76.7.        Budėtojai privalo neleisti mokiniams lakstyti po gimnaziją, o ypač laiptais;

76.8.        Po pamokų budėtojai patikrina savo postus ir apie padėtį informuoja vyr. budėtoją;

76.9.        Teikia informaciją apie gimnaziją svečiams, yra mandagūs ir paslaugūs;

76.10.    Informuoja administraciją arba klasės auklėtoją apie mokinius, kurie nedrausmingi, nesilaiko tvarkos, nevykdo budinčiųjų reikalavimų;

76.11.    Nevartoja fizinio ir psichologinio smurto prieš mokinius, kurie pažeidinėja tvarką, neklauso nurodymų;

76.12.    Tausoja gimnazijos turtą, apie pastebėtus pažeidimus informuoja administraciją.

76.13.    Popamokinių renginių metu klasės budi pagal neformaliojo ugdymo pavaduotojo sudarytą grafiką ir jo nustatytą tvarką..

 

XI. ATVYKSTANČIŲ Į MOKYKLĄ ASMENŲ REGISTRAVIMAS

77.  Gimnazijos budintieji registruoja į gimnaziją atvykusius interesantus ir svečius specialioje knygoje – žurnale ir kontroliuoja pašalinių asmenų patekimą į gimnaziją

78.  Budėtoja užregistruoja atvykusio asmens vardą, pavardę, vizito tikslą ir laiką.

79.  Jei asmuo atsisako užsiregistruoti, įžūliai elgiasi ar yra neblaivus, budėtojas apie tai privalo informuoti administraciją, jei tuo momentu jos nėra – iškviesti policiją.

XII. MOKINIŲ ATVYKIMAS

 

80.  Mokiniai atvyksta į gimnaziją sutinkamai su pamokų tvarkaraščiu, skirdami laiko pasiruošimui pirmajai pamokai.

81.  Atvykę į gimnaziją, mokiniai sveikinasi vieni su kitais, su gimnazijos darbuotojais ir svečiais.

82.  Mokinių paltai, striukės kabinami tik rūbinėje, turi turėti tvarkingas pakabas.

83.  Gimnazija neatsako už rūbinėje, persirengimo kambariuose paliktus pinigus ir kitus vertingus daiktus.

 

XII. TURIZMO RENGINIŲ MOKINIAMS ORGANIZAVIMAS

 

84.  Turizmo renginiuose leidžiama dalyvauti:

84.1.        Mokiniai, nepriskirti pagrindinei medicininei fizinio pajėgumo grupei arba turintys specialiųjų ugdimosi poreikių, dviejų dienų ir ilgiau trunkančiuose turizmo renginiuose gali dalyvauti tik su gydytojo leidimu;

84.2.        Mokinių grupei, dalyvaujančiai turizmo renginiuose, skiriamas mokytojas, atestuotas kaip turizmo renginių vadovas. Didesnėms nei 15 mokinių grupėms skiriami 2 turizmo renginių vadovai.

85.  Turizmo renginių vadovo pareigos:

85.1.        Ne vėliau kaip prieš 4 – 5 darbo dienas raštu praneša mokyklos direktoriui apie planuojamą organizuoti turistinį renginį;

85.2.        Ne vėliau kaip prieš  4 darbo dienas iki organizuojant turistinį renginį parengia programą ir pateikia direktoriui tvirtinti, vykstančių mokinių sąrašą, informuoja mokinių tėvus;

85.3.        Sudarydamas mokinių, vykstančių į turizmo renginį, sąrašą įtraukia tik tuos mokinius, kurie turi tėvų sutikimus;

85.4.        Prieš išvykstant į turistinį renginį, jo organizatorius supažindina mokinius su pirmosios pagalbos teikimu ir naudojimusi pirmosios pagalbos vaistinėle, saugaus eismo taisyklėmis, aplinkosaugos, priešgaisrinės saugos bei maudymosi reikalavimais. Saugos instruktažus su vaikais registruoja žurnale, kuris saugomas raštinėje ir tos klasės dienyne;

85.5.        Susidarius situacijai, gresiančiai mokinių saugai, pakeičia maršrutą, sustabdo arba nutraukia turizmo renginio vykdymą;

85.6.        Užtikrina mokinių saugą turizmo renginio metu.

 

XIII. DARBO SAUGOS TAISYKLĖS GIMNAZIJOJE

 

86.  Mokytojai laikosi darbo saugos reikalavimų ir instruktuoja mokinius.

87.  Pirmąją mokslo metų pamoką (fizikos, chemijos, biologijos, technologijų, kūno kultūros, informacinių technologijų dalykų) prieš ekskursijas, žygius ir kt. apie tai pažymi žurnale.

88.  Mokytojai, dirbantys klasėse ir kabinetuose, laikosi šių taisyklių:

88.1.        Punktualiai pradeda ir baigia pamoką;

88.2.        Kabinetuose, kuriuose kyla problemų dėl inventoriaus apsaugos ir tvarkos palaikymo turi būti sudarytas mokinių sėdėjimo planas;

88.3.        Mokiniui savavališkai išėjus iš pamokos, mokytojas informuoja klasės auklėtoją ir administracijos atstovą;

88.4.        Pamoką mokytojas veda tik tvarkingoje klasėje. Pastebėjęs, kad klasės patalpos netvarkingos, pareikalauja mokinių sutvarkyti ir tik tada pradeda darbą;

88.5.        Pamokos pradžioje mokytojas paprašo, kad budintis mokinys praneštų klasėje nesančių mokinių pavardes. Juos dalyko mokytojas pažymi klasės dienyne;

88.6.        Išsiųsti mokinį iš pamokos įvairiais reikalais draudžiama. Taip pat draudžiama mokinį, pažeidusį drausmę, išvaryti iš pamokos. Dėl mokinio nedrausmingumo mokytojas kreipiasi į klasės auklėtoją arba į administraciją, gimnazijos socialinę pedagoginę komisiją;

88.7.        Dienynus pildo mėlynai rašančiu rašikliu vadovaujantis dienyno paaiškinimais;

88.8.        Dienyną pasiima ir padeda pats mokytojas. Nešioti mokiniams dienynus draudžiama;

88.9.        Po pamokos nuneša dienyną  į mokytojų kambarį;

88.10.    mokytojas privalo dalyvauti mokytojų tarybos posėdžiuose. Jei dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti, praneša gimnazijos direktoriui.

 

XIV. GIMNAZIJOS TURTO NAUDOJIMAS IR APSAUGA

 

89.  Gimnazijos bendruomenės nariai turi teisę nustatyta tvarka naudotis gimnazijos kabinetais, sporto sale, biblioteka, kitomis patalpomis, techninėmis mokymo priemonėmis, inventoriumi.

90.  Kiekvienas gimnazijos bendruomenės narys privalo tausoti gimnazijos turtą, saugoti mokymo priemones, naudojamus įrenginius ir įrankius, nenaudoti gimnazijos turto savanaudiškiems tikslams, neleisti jo grobstymo ir gadinimo.

91.  Gimnazijos bendruomenės nariai privalo laikytis nustatyto priešgaisrinio režimo.

92.  Darbo dienos pabaigoje pedagogai, pagalbinio personalo darbuotojai privalo apžiūrėti naudotas patalpas, išjungti elektros įrenginius ir prietaisus, patikrinti, ar nėra pavojaus kilti gaisrui ir užrakinti patalpą.

93.  Pedagogai, kiti gimnazijos darbuotojai privalo žinoti gaisro gesinimo priemonių laikymo vietas, žmonių evakavimo kelius, mokėti praktiškai panaudoti gaisro gesinimo priemones.

94.  Gimnazijos sargas budėdamas gimnazijoje nakties metu neturi teisės miegoti, leisti į gimnazijos patalpas pašalinius žmones, nors jie būtų gerai pažįstami ar draugai.

95.  Išgirdęs dūžtant stiklus, laužiamų durų garsus, pastebėjęs pastate pašalinius žmones, sargas privalo nedelsdamas iškviesti policiją.

96.  Jeigu budėjimo naktį metu dėl kokių nors priežasčių gimnazijos pastate kilo gaisras, sargas privalo nedelsdamas iškviesti ugniagesius, gimnazijos vadovybę ir pradėti gesinti židinį turimomis priemonėmis.

97.  Už sugadintą gimnazijos inventorių, technines mokymo priemones, sugadintas ar pamestas gimnazijos bibliotekos knygas arba leidinius atsako kaltininkai. Nuostoliai gimnazijai turi būti atlyginti geranoriškai arba teisiniu keliu.

98.  Draudžiama bet kokia prekyba gimnazijoje.

 

XV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

99.  Darbo tvarkos taisyklės galioja nuo jų patvirtinimo datos visiems gimnazijos bendruomenės nariams.

100.     Darbuotojai privalo būti susipažinę su šiomis taisyklėmis pasirašytinai.

 

________________________________________________________________