• 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5

Vertinimo tvarka

1 priedas

 

PATVIRTINTA
Viešosios įstaigos
Telšių Vincento Borisevičiaus
gimnazijos direktoriaus               
2014 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. V-263

 

TELŠIŲ VINCENTO BORISEVIČIAUS GIMNAZIJOS
MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMO TVARK
A

 I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 1. Gimnazijos mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarka (toliau – Tvarka) yra parengta, vadovaujantis Bendrosiomis (atnaujintomis) programomis, Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. ISAK-256 (Žin., 2004, Nr. 35-1150), Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. V-766, Lietuvos higienos norma HN 21:2010 „Bendrojo lavinimo mokykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta LR sveikatos apsaugos ministro 2010 m. sausio 22 d. įsakymu Nr.V-60, administracijos, mokytojų, mokinių ir jų tėvų (globėjų, rūpintojų) susitarimais.
2. Tvarkoje aptariami vertinimo tikslai ir uždaviniai, vertinimo principai ir nuostatos, vertinimo planavimas, vertinimas ugdymo procese, įvertinimų fiksavimas, vertinimo informacijos analizė, namų darbų skyrimas ir vertinimas, tėvų (globėjų, rūpintojų) informavimas.
3.Tvarkoje vartojamos sąvokos:
3.1. vertinimas – nuolatinis informacijos apie mokinių mokymosi pažangą ir pasiekimus kaupimo, interpretavimo ir apibendrinimo procesas.
3.2. įvertinimas – vertinimo proceso rezultatas, konkretus sprendimas apie mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą.
3.3. įsivertinimas (refleksija) – paties mokinio daromi sprendimai apie daromą pažangą bei pasiekimus.
3.4. vertinimo informacija – įvairiais būdais iš įvairių šaltinių surinkta informacija apie mokinio mokymosi patirtį, jo pasiekimus ir daromą pažangą (žinias ir supratimą, gebėjimus, nuostatas).
3.5. individualios pažangos (idiografinis) vertinimas – vertinimo principas, pagal kurį lyginant dabartinius mokinio pasiekimus su ankstesniaisiais stebima ir vertinama daroma pažanga.
3.6. vertinimo patikimumas – vertinimo tikrumas, vertinimo rezultatų pastovumas.
3.7. vertinimo kriterijai – mokytojas pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosiose programose pateiktus apibendrintus kokybinius mokinių žinių, supratimo ir gebėjimų vertinimo aprašus numato mokinių pasiekimų vertinimo lygius (patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis).
3.8. kaupiamasis vertinimas – tai informacijos apie mokinio mokymosi pažangą ir pasiekimus kaupimas taškais.
3.9. sudėtinis pažymys – tai sudėtinis įvairių mokinio veiklų, pasiekimų, pastangų suminis balas, kurio kriterijus pritaiko visi gimnazijos mokytojai, vertinantys mokinių pasiekimus pažymiu.
3.10. signalinis pusmečio įvertinimas – kartą per pusmetį iš esamų pažymių vedamas aritmetinis vidurkis, leidžiantis mokiniui įsivertinti esamą situaciją.
3.11. darbų aplankas – kaupiami mokinių darbai raštu.
3.12. kontrolinis darbas – žinių, gebėjimų, įgūdžių demonstravimas arba mokinio žinioms, gebėjimams, įgūdžiams patikrinti skirtas ir formaliai vertinamas darbas, kuriam atlikti skiriama ne mažiau kaip 30 minučių.
3.13. atsiskaitymas žodžiu - tai monologinis ar dialoginis vertinamas kalbėjimas, skirtas patikrinti, kaip mokinys geba lietuvių ar užsienio kalba taisyklingai, argumentuotai, įtikinamai reikšti mintis. Kalbų mokytojai organizuoja ne mažiau kaip vieną atsiskaitymą žodžiu per pusmetį. Mokinys įvertinamas tą pačią pamoką. Rekomenduojama atsiskaitymą žodžiu organizuoti ir socialinių mokslų mokytojams.
3.14. savarankiškas darbas – tai atsiskaitymas raštu, organizuotas iš vienos-dviejų pamokų medžiagos. Darbo tikslas – išsiaiškinti, kiek mokinys, naudodamasis įvairiais šaltiniais, mokymo(si) priemonėmis, geba įgytas žinias pritaikyti individualiai. Iš anksto apie savarankišką darbą mokiniai gali būti neinformuojami.
4. Atsižvelgus į vertinimo tikslus, taikomi šie vertinimo tipai:
4.1. diagnostinis vertinimas – vertinimas, kuriuo naudojamasi siekiant išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą, baigus temą ar kurso dalį, kad būtų galima numatyti tolesnio mokymosi galimybes, suteikti pagalbą, įveikiant sunkumus. Atsižvelgiant į tai, kas norima įvertinti (vertinimo tikslą), gali būti taikomi įvairūs diagnostinio vertinimo metodai: praktinės, kūrybinės užduotys, kontroliniai, projektiniai darbai, testai.
4.2. formuojamasis vertinimas – nuolatinis vertinimas ugdymo proceso metu, kuriuo siekiama operatyviai suteikti detalią informaciją apie tolesnio mokinio mokymosi bei tobulėjimo galimybes, numatant mokymosi perspektyvą, pastiprinant daromą pažangą. Formuojamasis vertinimas skatina mokinius mokytis analizuoti esamus pasiekimus ar mokymosi spragas, sudaro galimybes mokiniams ir mokytojams geranoriškai bendradarbiauti;
4.3. apibendrinamasis vertinimas – vertinimas, naudojamas baigus programą, kursą, modulį. Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio pasiekimus ugdymo programos pabaigoje;
4.4. norminis vertinimas – vertinimas, kuris sudaro galimybes palyginti mokinių pasiekimus, taikomas per egzaminus;
4.5. kriterinis vertinimas – vertinimas, kurio pagrindas – tam tikri kriterijai (pasiekimų lygiai), su kuriais lyginami mokinio pasiekimai.

II. VERTINIMO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

5. Vertinimo tikslai:
5.1. padėti mokiniui mokytis ir bręsti kaip asmenybei;
5.2. pateikti informaciją apie mokinio mokymosi patirtį, pasiekimus ir pažangą;
5.3. nustatyti mokytojo, mokyklos darbo sėkmę, priimti pagrįstus sprendimus.
6. Vertinimo uždaviniai:
6.1. padėti mokiniui pažinti save, suprasti savo stipriąsias ir tobulintinas puses, įvertinti savo pasiekimų lygmenį, kelti mokymosi tikslus;
6.2. padėti mokytojui įžvelgti mokinio mokymosi galimybes, nustatyti problemas ir spragas, diferencijuoti ir individualizuoti darbą, parinkti ugdymo turinį ir metodus;
6.3. suteikti tėvams (globėjams, rūpintojams) informaciją apie vaiko mokymąsi, stiprinti ryšius tarp vaiko, tėvų (globėjų, rūpintojų) ir gimnazijos.

III. VERTINIMO NUOSTATOS IR PRINCIPAI

7. Vertinimo nuostatos:
7.1. vertinimas grindžiamas mokinių amžiaus tarpsniais, psichologiniais ypatumais, individualiais mokinio poreikiais;
7.2. vertinama tai, kas buvo numatyta pasiekti ugdymo procese: mokinių žinios, jų taikymas, supratimas, dalyko gebėjimai, įgūdžiai, pastangos, asmeninė pažanga, bendrieji gebėjimai;
7.3. ugdymo procese vyrauja mokytis padedantis vertinimas – formuojamasis vertinimas.
8. Vertinimo principai:
8.1. tikslingumas - vertinimo metodai atitinka mokymosi turinį;
8.2. atvirumas ir skaidrumas - su mokiniais tariamasi dėl (į)vertinimo formų, laiko, aiškūs vertinimo kriterijai;
8.3. objektyvumas - siekiama kuo didesnio vertinimo patikimumo, remiamasi pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosiose programose pateiktais apibendrintais kokybiniais mokinių žinių, supratimo ir gebėjimų vertinimo aprašais;
8.4. informatyvumas - vertinimo informacija aiški, išsami, savalaikė, nurodoma, ką mokinys jau išmoko, kur spragos, kaip jas taisyti;
8.5. aiškumas - vertinimas grindžiamas aiškiais, mokiniams suprantamais kriterijais.

 IV. VERTINIMO PLANAVIMAS

9. Mokytojas, planuodamas kiekvieną mokymo(si) etapą, temą, pamoką, atsižvelgdamas į mokinių mokymosi patirtį, gebėjimus ir poreikius, planuoja vertinimą, formuluoja uždavinius, numato rezultatus. Diagnostinį vertinimą fiksuoja dalyko ilgalaikiame plane.
10. Mokytojas per pirmąsias savo dalyko pamokas rugsėjo mėnesį mokinius supažindina su ilgalaikiu planu ar programa, mokymosi pasiekimų informacijos kaupimo ir jos fiksavimo sistema, aptaria vertinimo kriterijus, metodus ir formas, supažindina su kriterijais, kuriais vadovaudamasis, rašo sudėtinį pažymį, atsiskaitymo darbais. Mokytojai, taikantys kaupiamąjį vertinimą, mokinius informuoja, kokiu būdu bus kaupiami ir fiksuojami taškai, kiek taškų jie privalės surinkti per pusmetį. Gamtos mokslų, technologijų ir kūno kultūros mokytojai mokinius pasirašytinai supažindina ir su saugaus elgesio instruktažais.
11. Mokytojas nuolat informuoja mokinius, kurios veiklos bus vertinamos, kokį vertinimą rašo, kada surinkta vertinimo informacija konvertuojama į sudėtinį pažymį. Pradėdamas naują skyrių, temą, su mokiniais aptaria tikslus, uždavinius, darbo metodus, vertinimo kriterijus bei formas. Savo kabinete skelbia informaciją apie taikomą dalyko vertinimą (procentų lentelę, sudėtinio pažymio, kaupiamojo vertinimo kriterijus, konvertavimo į pažymį tvarką ir pan.).
12. Mokytojai metodinėse grupėse rugpjūčio mėnesį tarpusavyje suderina taikomą vertinimą.

V. VERTINIMAS MOKANT IR MOKANTIS

13. Rugsėjo mėnuo skiriamas 5 klasių ir naujai atėjusių mokinių adaptacijai, todėl jų mokymosi pasiekimai nepatenkinamais įvertinimais nevertinami.
14. Mokiniams laiku ir sistemingai teikiama informacija (komentarai žodžiu ar raštu) apie tai, kas padaryta gerai, ką reikėtų tobulinti, kaip tai atlikti, kad būtų pasiekti mokymo(si) uždaviniai pagal sutartus kriterijus, mokinių pasiekimų vertinimo lygius (patenkinamą, pagrindinį, aukštesnįjį).
15. Pradinių klasių vertinimo informacija apie mokymosi rezultatus (kontrolinių, testų ir kitų užduočių atlikimo) mokiniams ir tėvams (globėjams) teikiama trumpais komentarais, lygiai nenurodomi, taip pat nenaudojami pažymių pakaitai (raidės, ženklai, simboliai, ir pan.);
16. Pradinių klasių pusmečių ir metiniai mokinių pasiekimai apibendrinami vertinant mokinio per nustatytą ugdymo laikotarpį padarytą pažangą, orientuojantis į Bendrojoje programoje aprašytus mokinių pasiekimų lygių požymius ir įrašomi elektroniniame dienyne;
17. 1-4 klasių mokinių mokymosi pasiekimų apskaitos suvestinės atitinkamose skiltyse įrašomas ugdymo dalykų apibendrintas mokinio pasiekimų lygis (patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis). Mokiniui nepasiekus patenkinamo pasiekimų lygio, įrašoma „nepatenkinamas“;
18. Dorinio ugdymo pasiekimai įrašomi atitinkamoje dienyno skiltyje, nurodoma padaryta arba nepadaryta pažanga: „p.p“ arba „n.p“;
- specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių, ugdomų pagal pritaikytą programą bei specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių padaryta arba nepadaryta pažanga fiksuojama atitinkamoje Dienyno skiltyje, įrašant „p.p.“ arba „n.p.“;
19. Baigus pradinio ugdymo programą rengiamas pradinio ugdymo programos baigimo pasiekimų ir pažangos vertinimo aprašas, jis perduodamas mokyklai, kurioje mokinys mokysis pagal pagrindinio ugdymo programą.
20. Mokinių žinios, gebėjimai, įgūdžiai, pastangos, pažanga vertinama pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosiose programose pateiktus apibendrintus kokybinius mokinių žinių, supratimo ir gebėjimų vertinimo aprašus, pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų vertinimo instrukcijas, toje pačioje klasėje dirbančių mokytojų aptartus ir suderintus dalyko vertinimo metodus, formas ir kriterijus.
21. Siekiant stebėti mokinių daromą pažangą ir mokant mokinius mokytis analizuojant savo daromą pažangą, rekomenduojama bendru mokytojų ir mokinių susitarimu darbus raštu kaupti darbų aplanke.
22. Mokinių, besimokančių pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, pažanga ir pasiekimai vertinami pagal Bendrosiose programose aprašytus pasiekimus taikant 10 balų vertinimo sistemą.
23.1. Dalykai, vertinami 10 balų sistema, taikant sudėtinio pažymio ar kaupiamojo vertinimo principą:
23.1.1. kalbos (lietuvių k., užsienio k.);
23.1.2. socialiniai mokslai (istorija, geografija, ekonomika II kl.);
23.1.3. tikslieji mokslai (matematika, informacinės technologijos);
23.1.4. gamtos mokslai (biologija, chemija, fizika).
23.1.7. dorinis ugdymas (etika, tikyba);
23.1.8. menai (muzika, dailė, šokis);
23.1.9. technologijos;
23.1.10. kūno kultūra;
23.1.11. pasirenkamieji dalykai.
23.2. Dalykai, vertinami įskaita, taikant kaupiamojo vertinimo principą:
23.2.1. žmogaus sauga;
23.2.3. pilietiškumo pagrindai.
23.2.2. dalykų moduliai;
24. Pasiekimų įvertinimų reikšmė: 10 – puikiai, 9 – labai gerai, 8 – gerai, 7 – pakankamai gerai, 6 – patenkinamai, 5 – pakankamai patenkinamai, 4 – silpnai, 3 – blogai, 2 – labai blogai, 1 – nieko neatsakė, neatliko užduoties. Patenkinami įvertimai – 4-10 balų, „įskaityta“; nepatenkinami įvertinimai – 1-3 balai, „neįskaityta“, „neatestuota“.
25. Mokinių mokymosi pasiekimų patikrinimas vykdomas reguliariai. Vertinimo informacija panaudojama analizuojant mokinių pažangą ir poreikius, keliant tolesnius mokymo(si) tikslus. Rekomenduojama pasiekimus vertinti tokiu dažnumu per pusmetį:
25.1. jei dalykui mokyti skirta 1-2 pamokos per savaitę, įvertinama ne mažiau kaip 3 pažymiais;
25.2. jei dalykui mokyti skirta 3-4 pamokos per savaitę, įvertinama ne mažiau kaip 5 pažymiais;
25.3. jei dalykui mokyti skirta 5 pamokos per savaitę, įvertinama ne mažiau kaip 7 pažymiais.
26. Mokinių mokymosi pasiekimų įvertinimo formos, už kurias rekomenduojama rašyti sudėtinį pažymį:
26.1. už darbą pamokoje (savarankišką darbą raštu ar žodžiu, darbą grupėje, individualias mokinio pastangas, aktyvumą ir kt.);
26.2. už namų darbus;
26.3. už kitą veiklą (dalyvavimą gimnazijos, miesto renginiuose, akcijose, atstovavimą gimnazijai mieste, respublikoje ir kt.).
27. Kontrolinių darbų organizavimo tvarka ir vertinimas.
27.1. Rekomenduojama per pusmetį organizuoti ne mažiau kontrolinių darbų, kiek yra to dalyko savaitinių pamokų.
27.2. Kontrolinių darbų tvarkaraštis užpildomas savaitę į priekį elektroniniame dienyne. Dėl objektyvių priežasčių mokytojas turi teisę kontrolinio darbo laiką keisti, bet būtina tai suderinti su mokiniais.
27.3 Mokytojas apie kontrolinį darbą mokinius pakartotinai informuoja ne vėliau kaip prieš tirs dienas, supažindina su darbo struktūra, turiniu, tikslais, vertinimo kriterijais.
27.4. Per dieną organizuojamas vienas kontrolinis darbas.
27.5. Sudarant kontrolinio darbo užduotis rekomenduojama laikytis eiliškumo: nuo lengvesnių užduočių eiti prie sunkesnių. Užduotimis patikrinami įvairūs mokinių gebėjimai (žinios, jų   taikymas, analizė, lyginimas ir kt.). Rekomenduojama prie kiekvienos užduoties ar klausimo nurodyti taškus.
27.6. Mokytojas, ištaisęs kontrolinius darbus, juos grąžina mokiniams ne vėliau kaip po dviejų savaičių. Rekomenduojama visą pamoką skirti kontrolinių darbų analizei: bendrus darbo rezultatus pristatyti visiems klasės mokiniams ir pasidžiaugti jų sėkmėmis, pagal galimybes ir poreikius nesėkmes aptarti su kiekvienu mokiniu individualiai bei numatyti būdus mokymosi spragoms šalinti.
28. Jeigu pusės klasės (srauto, grupės) mokinių kontrolinis darbas yra įvertintas nepatenkinamai, būtina tokį darbą perrašyti.
29. Jei mokinys dėl pateisinamų priežasčių (pateikė gydytojų pažymą ar tėvų paaiškinimą) nedalyvauja kontroliniame darbe, už jį atsiskaito po pamokų arba kitu susitartu su mokytoju laiku per 2 savaites. Mokinio pageidavimu mokytojas teikia konsultacijas.
30. Kontrolinis darbas pusmečio paskutinę dieną, paskutinę dieną prieš mokinių atostogas, pirmą dieną po atostogų ar šventinių dienų neorganizuojamas.
31. 8 kl. mokinių pasiekimų lygiui ir daromai pažangai nustatyti Direktoriaus pavaduotoja, vadovaudamasi ugdymo priežiūros planu, patvirtintu gimnazijos direktoriaus įsakymu organizuoja diagnostinių testų 8-ose kl. vykdymą.
32. Siekiant apibendrinti turimas žinias, tinkamai pasirengti PUPP, rekomenduojama II kl. mokiniams kartą per mokslo metus (kovo-balandžio mėn.) organizuoti diagnostinius testus, parengtus pagal PUPP programas. Darbai vertinami pažymiu. Darbo rezultatai elektroniniame dienyne. Pavaduotojai kartu su mokytojais analizuoja diagnostinių testų ir PUPP rezultatus ir priima sprendimus dėl dalykų modulių siūlymų III kl.
33. Siekiant III kl. mokinius užsienio k. mokyti pagal jų mokėjimo lygius II kl. mokiniams (balandžio-gegužės mėn.) organizuojamas pirmosios užsienio k. diagnostinis testas, parengtas vadovaujantis Europos kalbų aplanku.
33. Siekiant III kl. mokinius supažindinti su brandos egzaminų vykdymu ir padėti jiems kitais mokslo metais tinkamai pasirinkti egzaminus, gegužės mėnesį organizuojamos dalykų, kurių mokomasi A kursu, įskaitos. Pažymiai įrašomi į elektroninį dienyną.
34. Siekiant apibendrinti turimas žinias, padėti apsispręsti, kokius pasirinkti brandos egzaminus, tinkamai jiems pasiruošti, IV kl. mokiniams (sausio-vasario mėn.) organizuojama Bandomųjų egzaminų sesija. Darbai vertinami pažymiu. Darbų rezultatai fiksuojami elektroniniame dienyne. Pavaduotojai kartu su mokytojais analizuoja bandomųjų brandos egzaminų rezultatus ir priima sprendimus dėl pedagoginės pagalbos teikimo bei, jeigu reikia, ilgalaikio plano koregavimo.
35. Diagnostiniai testai ir bandomieji egzaminai mokiniams yra privalomi. Rekomenduojama nedalyvavusiems mokiniams sudaryti sąlygas parašyti darbą.
36. Namų darbų skyrimo ir vertinimo tvarka.
36.1. Namų darbai gali būti trumpalaikiai (juos mokiniai turi atlikti iki kitos pamokos) arba ilgalaikiai (dėl jų atlikimo termino mokytojas ir mokiniai susitaria).
36.2. Rekomenduojama pirmas dvi rugsėjo mėnesio savaites namų darbų neužduoti.
36.3. Mokytojas su mokiniais susitaria dėl namų darbų skyrimo apimties, užduočių pobūdžio, vertinimo bei jo fiksavimo.
36.4 Mokytojas, taikydamas aktyviuosius mokymo(si) metodus ir racionaliai panaudodamas pamokos laiką, skiria tikslingus, diferencijuotus namų darbus, įtvirtinančius pamokoje įgytas žinias, gebėjimus, ugdančius mokinių kritinį mąstymą, kūrybiškumą. Mokymosi sunkumų turintiems mokiniams skiria namų darbus, įtvirtinančius gautas pamokoje žinias, šalinančius mokymosi spragas bei stiprinančius motyvaciją. Skiriamus namų darbus mokytojas tikrina reguliariai ir sistemingai. Namų darbų atostogoms neskiria.
36.5. Mokytojas, siekdamas, kad mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai) galėtų kontroliuoti, ar jų vaikai atlieka skiriamus namų darbus, užduotis elektroniniame dienyne užpildo konkrečiai, aiškiai nurodydamas, ką mokinys turi padaryti (pvz.: raštu atsakyti į 5 paragrafo 1-6 klausimus, išspręsti 5, 8,10 uždavinius, 123 psl. ir pan.).
36.6. Vadovaudamasi Ugdymo priežiūros planu, patvirtintu gimnazijos direktoriaus įsakymu, pavaduotoja vykdo skiriamų namų darbų stebėseną ir kontrolę, kartą per mokslo metus atlieka mokinių apklausą dėl namų darbų skyrimo ir vertinimo.

V. VERTINIMAS BAIGUS PROGRAMĄ

37. Mokymosi rezultatams apibendrinti taikomas apibendrinamasis vertinimas.
38. Pradinių klasių mokinių pasiekimų apibendrinamasis vertinimas atliekamas ugdymo laikotarpio ir pradinio ugdymo programos pabaigoje.
39. Pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų pusmečių ir metinių įvertinimai pasiekimų apskaitos dokumentuose fiksuojami pažymiais arba rašoma „įskaityta", „neįskaityta", „neatestuota" (neatestuotas mokinys – mokinys, praleidęs 2/3 pusmečio pamokų ir neatsiskaitęs už individualaus ugdymo plano privalomojo dalyko programą ar programos dalį (pusmečio kursą). Mokiniui, atleistam pagal gydytojo rekomendaciją nuo kūno kultūros pamokų, pusmečio ar metinių pažymių stulpelyje rašoma „atl.“.
40. Pusmečio pažymiai vedami iš to pusmečio pažymių aritmetinio vidurkio (6,5 - 7; 6,4 - 6).
41. Metinis įvertinimas vedamas iš I, II pusmečių įvertinimų vidurkio. atsižvelgiant į mokinio padarytą pažangą:
41.1. jei II pusmečio įvertinimas aukštesnis nei I, rašomas aukštesnis pažymys (I pusmetis – 6, II pusmetis – 7, metinis – 7);
41.2. jei II pusmečio įvertinimas žemesnis nei I, metinis įvertinimas vedamas iš I-II pusmečių aritmetinio visų pažymių vidurkio;
41.3. jei I ir II pusmečių įvertinimai skiriasi 2 ar daugiau balų, vedamas aritmetinis vidurkis (I pusmetis – 6, II pusmetis – 8, metinis – 7);

41.4. neatestuotam vieną pusmetį – savarankiškai atsikaičius už to pusmečio programą. Atsikaičiusio už dalyko programą mokslo metų pabaigoje mokinio įskaitos įvertinimas įrašomas skiltyje už metinių įvertinimų skilties ir nurodomas pusmetis. Metinis įvertinimas išvedamas iš pusmečio ir įskaitos įvertinimų;
41.5. mokiniui besimokančiam pagal pradinio ugdymo programą, II pusmečio mokymosi pasiekimų įvertinimas laikomas metiniu.
42. Mokytojai per paskutines pusmečio (mokslo metų) pamokas organizuoja mokymosi pasiekimų ir pažangos įsivertinimą:
42.1. mokiniai raštu ar žodžiu analizuoja savo mokymąsi, padarytą pažangą, su mokytoju aptaria sėkmes ir nesėkmes, planuoja tolesnį mokymąsi;
42.2. mokytojai apibendrina informaciją apie mokinio, grupės ar klasės pasiekimus bei padarytą pažangą ir, jei tai reikalinga, koreguoja ilgalaikį planą.
43. Metodinėse grupėse mokytojai analizuoja pusmečių, metinių, pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo, brandos egzaminų rezultatus. Priima sprendimus dėl sėkmingų mokymo(si) metodų, priemonių, naudojamų užduočių ir kt. tinkamumo, tikslingumo, išteklių panaudojimo veiksmingumo, ugdymo tikslų realumo.

VII. TĖVŲ (GLOBĖJŲ, RŪPINTOJŲ) INFORMAVIMO TVARKA

44. Informacija apie mokinio pasiekimus, lankomumą tėvams (globėjams, rūpintojams) pateikiama elektroniniame dienyne. Jiems pageidaujant, ne vėliau kaip iki kito mėnesio 10 d. klasių auklėtojai šią informaciją parengia raštu ar išsiunčia tėvams.
45. Pradinių klasių mokinių informacija apie mokymosi rezultatus (kontrolinių, testų ir kitų užduočių atlikimo) mokiniams ir tėvams (globėjams) teikiama trumpais komentarais, lygiai nenurodomi, taip pat nenaudojami pažymių pakaitai (raidės, ženklai, simboliai, ir pan.);
46. Pradinių klasių mokytojas renkasi vertinimo informacijos kaupimo būdus ir formas (pvz.: vertinimo aplanką, vertinimo aprašą, pasiekimų knygelę ar kt.);
47. Iškilus mokymosi, lankomumo, elgesio ar kt. problemoms, tėvai (globėjai, rūpintojai) informuojami įvairiais būdais: skambinant, individualiai kalbantis, rašant elektroninius laiškus, lankantis namuose.
48. Mokytojas reguliariai informuoja klasių auklėtojus apie jų auklėtinių mokymąsi, lankomumą ar elgesį.
49. Klasių auklėtojai informuoja vaiko gerovės komisiją apie mokinius, turinčius nepatenkinamus signalinius, pusmečio įvertinimus. Šiuos mokinius (jei yra būtinybė, ir jų tėvus (globėjus, rūpintojus) pagalbos mokiniui specialistai kviečia pokalbiui. Į pokalbį gali būti kviečiami ir pavaduotojai bei mokytojai.
50. Klasių auklėtojai ne rečiau kaip kartą per pusmetį organizuoja tėvų susirinkimus.
51. Administracija du kartus per mokslo metus organizuoja Visuotinius tėvų susirinkimus, kuriose tėvai (globėjai, rūpintojai) turi galimybę susitikti su jų vaiką mokančiais mokytojais, administracija, auklėtojais.
52. Administracija kartą per mokslo metus (kovo-balandžio mėn.) II kl. mokiniams ir jų tėvams (globėjams, rūpintojams) organizuoja susirinkimą, kurio tikslas – supažindinti su mokymosi pagal vidurinio ugdymo programą specifika, pristato gimnazijos siūlomus individualaus ugdymo plano variantus.
53. Administracija kartą per mokslo metus (sausio-vasario mėn.) IV kl. mokiniams ir jų tėvams (globėjams, rūpintojams) organizuoja susirinkimą, kurio tikslas – supažindinti su brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarka.
54. Mokiniams, jų tėvams (globėjams, rūpintojams) pageidaujant, gali būti peržiūrimi pasiekimų įvertinimai:
54.1. mokiniai, jų tėvai (globėjai, rūpintojai) žodžiu kreipiasi į dalyko mokytoją;
54.2. neišsprendę problemos, raštu kreipiasi į direktorių.

 

PATVIRTINTA
Telšių Vincento Borisevičiaus

gimnazijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 9 d.
įsakymu Nr.V-260

 

 

TELŠIŲ VINCENTO BORISEVIČIAUS GIMNAZIJOS

PRADINIŲ KLASIŲ MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ  VERTINIMO TVARKA

  

I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS

         1.Vertinant pradinių klasių mokinius mokytojams rekomenduojame naudotis UPC parengtomis Pradinių klasių mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo metodinėmis rekomendacijomis, vadovautis Bendrojoje programoje (2008) pateiktais atskirų dalykų Mokinių pasiekimų bei Pasiekimų lygių požymių aprašais, gimnazijos pradinio ugdymo planu.
http://portalas.emokykla.lt/bup/Puslapiai/pradinis_ugdymas_bendras.aspx
http://www.upc.smm.lt/ugdymas/pradinis/vertinimas
        2. Pradinių klasių mokinių pažangos ir pasiekimų tvarkoje vartojamos sąvokos:

Vertinimas – nuolatinis informacijos apie mokinio mokymosi pažangą ir pasiekimus kaupimo, interpretavimo ir apibendrinimo procesas.
Įvertinimas – vertinimo proceso rezultatas, konkretus sprendimas apie mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą.
Įsivertinimas – paties mokinio daromi sprendimai apie daromą pažangą bei pasiekimus.
Vertinimo informacija – įvairiais būdais iš įvairių šaltinių surinkta informacija apie mokinio mokymosi patirtį, jo pasiekimus ir daromą pažangą (žinias ir supratimą, gebėjimus, nuostatas).
Individualios pažangos (idiografinis) vertinimas – vertinimo principas, pagal kurį lyginant dabartinius mokinio pasiekimus su ankstesniaisiais stebima ir vertinama daroma pažanga.
Diagnostinis vertinimas – vertinimas, kuriuo naudojamasi siekiant išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą baigus temą ar kurso dalį, kad būtų galima numatyti tolesnio mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant sunkumus.
Formuojamasis vertinimas – nuolatinis vertinimas ugdymo proceso metu, kuris padeda numatyti mokymosi perspektyvą, pastiprinti daromą pažangą, skatina mokinius mokytis analizuoti esamus pasiekimus ar mokymosi spragas, sudaro galimybes mokiniams ir mokytojams geranoriškai bendradarbiauti.
Apibendrinamasis vertinimas – vertinimas, naudojamas baigus programą, kursą, modulį. Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
        3. Vertinimo pagrindiniai aspektai:
        3.1. Vertinimas ugdant vyksta atliekant formuojamąjį ir diagnostinį vertinimą;
        3.2. Mokytojas su mokiniu išsiaiškina mokymosi uždavinius ir vertinimo kriterijus. Vertinama tai, kas yra numatyta uždaviniuose.
       3.3.Mokytojas pozityviai skatina mokymosi motyvaciją – kelia mokinių pasitikėjimą savo jėgomis ir norą siekti daugiau nurodydamas, kas pavyko, pagrįstai pagirdamas.
        3.4.Mokytojas su mokiniais, numatydamas tolesnio mokymo ir mokymosi uždavinius, remiasi mokinio ar mokinių grupės pasiekimais, polinkiais, interesais, poreikiais.
         3.5. Mokytojas parenka veiksmingas užduotis, naudoja įvairius mokymo(si) metodus ir strategijas, kad mokinys patirtų sėkmę.

   II SKYRIUS
KASDIENIS-FORMUOJAMASIS VERTINIMAS

        4. Didžiąją dalį (apie 90%) vertinimo informacijos vaikams pateikiame žodžiu. Vertinimo informaciją raštu pateikiame mokinių darbuose, vertinimo lapuose, el.dienyne, vertinimo aplankuose, 4 klasės vertinimo aprašuose , ataskaitose ir asmens bylose.
        5. Vertinimo fiksavimas rašto darbuose:
        5.1. Nebūtina kiekvieną dieną vaikui už kasdienį darbą rašyti komentarą, vertinimą.
        5.2. Po ištaisytu rašto darbu parašomas komentaras sąsiuvinyje. Šio komentaro nebūtina perrašyti į e-dienyną.
       5.3. Vertinant – rašant komentarą nepakanka parašyti tik vieną žodį (puiku, gerai, ar „nepadarei nė vienos klaidos“ – šie žodžiai nevartotini kaip komentarai). Reikia nurodyti konkrečius vaiko pasiekimus ir kokią jis padarė pažangą. Jeigu mokinys nepadarė nė vienos klaidos siūlome komentare parašyti tai, ką jis išmoko (pvz.: „skiri tikrinius daiktavardžius nuo bendrinių“, arba „moki parašyti vardus“). Jei mokinio rašto darbe yra klaidų, mokytoja komentare iš pradžių parašo ką jis išmoko, kas yra gerai, o tada aptariamos klaidos. Vadinasi, komentaras turėtų būti pozityvus, pripažįstantis atlikto darbo vertę, palaikantis vaiko pastangas gerai padaryti užduotį, jame turi atsispindėti visi nurodytieji vertinimo kriterijai; nurodytos taisytinos vietos, pasiūlyta, kaip galima būtų pagerinti darbą. Komentare vartojame sąvokas suprantamas vaikui.
          5.4. Komentarų pavyzdžiai (lietuvių kalba, matematika):
- Moki žodžius skirstyti reikšminėmis dalimis. Dar nemoki išskirti priesagų. Gali paprašyti mano arba Jonuko pagalbos.
- Gebi nustatyti kalbos dalis. Pasikartok dialogo skyrybą. Pavyzdžiai yra pratybose. psl.....
- Žmonių vardus parašei teisingai. Žinok, kad miestų, upių pavadinimai rašomi didžiąja raide.
- Džiaugiuosi. Diktante klaidų mažiau. Primenu, kad parašęs atidžiau pasitikrintum.
- Kūrybiškumo tau nestinga. Tik patariu rašyti trumpesniais sakiniais.
- Atkreipk dėmesį į ilgųjų balsių rašybą. Tau tikrai pavyks. - Gebi smulkinti ir stambinti matinius vienetus. Prisimink, kad 1h = 60min.
- Apskaičiavai teisingai 4 reiškinius. Nepamiršk žymėti veiksmų eiliškumo.
- Suskaičiavai teisingai, tik atkreipk dėmesį kokį veiksmą (+ ar -) reikia atlikti.
- Uždavinius išsprendei teisingai. Pasistenk teisingai formuluoti klausimus.
- Gebi teisingai apskaičiuoti stačiakampio plotą, tik įvardinai neteisingai. Prisimik, kad plotas žymimas m².
- Kantriai mokaisi daugybos lentelę. Vis daugiau teisingų atsakymų.
        5.5. Vertindamas raštu, mokytojas pažymi, ką mokinys jau geba ir ko negeba.
        6. Įrašai elektroniniame dienyne :
        6.1. jei 1 savaitinė pamoka - ne mažiau kaip 1 įvertinimo fiksavimas per mėnesį mokiniui;
        6.2. jei 2 savaitinės pamokos- ne mažiau kaip 2 įvertinimo fiksavimai per mėnesį mokiniui;
        6.3. jei 3 savaitinės pamokos- ne mažiau kaip 3 įvertinimo fiksavimai per mėnesį mokiniui;
        6.4. jei 4-5 savaitinės pamokos - ne mažiau kaip 5 įvertinimo fiksavimai per mėnesį mokiniui;
        6.5. jei 7-8 savaitinės pamokos- ne mažiau kaip 6 įvertinimo fiksavimai per mėnesį mokiniui;
        7. Įrašų elektroniniame dienyne pavyzdžiai ( lietuvių kalba, matematika, pasaulio pažinimas):
- Vadovėlio tekstus skaito lėtai skiemenuodamas.
- Sudarė sakinius pagal klausimus, tačiau neatidžiai užrašė.
- Raiškiai skaitė tekstą...., atsakė į pateiktus klausimus.
- Įdomiai sukūrė pasakojimą pagal paveikslėlių seriją, vartojo vaizdingus žodžius ir posakius.
- Diktantą parašė be klaidų, rašydamas taikė rašybos bei skyrybos taisykles.
- Išmoko atmintinai ir raiškiai padeklamavo eilėraštį.... Išmokęs skaičiaus 2, 3, 4 ir 5 daugybos lentelę.
-Sėkmingai taiko sudėtinio reiškinio veiksmų tvarkos taisyklę.
- Teisingai išsprendė tekstinius uždavinius.
- Teisingai atliko sudėties ir atimties veiksmus.
- Mokėjo nusakyti aplinkoje vykstančius pasikeitimus, juos apibūdinti.
- Teisingai sudėliojo žemynų ir vandenynų pavadinimus.
- Domisi savo šeimos ir giminės praeitimi, tradicijomis.
- Žino Lietuvos valstybės simbolius.
- Moka naudotis žemėlapiu ir gaubliu.
- Lietuvos žemėlapyje parodė ... miestus.
- Atliko praktinį darbą: padarė Lietuvos vėliavėlę ir Žemės rutulį.
        8. Mokytojai vaikų pasiekimus, veiklą pamokoje turėtų fiksuoti savo užrašuose. Informaciją perteikti tėvams pokalbio metu ar individualių konsultacijų metu.
        9. Skaitymo gebėjimų vertinimas
Skaitymo gebėjimai yra visada vertinami žodžiu vaikui, o tėvams pagal poreikius, nurodant konkrečius vaiko pasiekimus (pavyzdžiui, skaitymo sklandumą, atsakymų į teksto klausimus teisingumą, įdomią nuomonę apie skaitytą kūrinį ir pan.) ir spragas (pavyzdžiui, intonavimo trūkumai, neatidus skaitymas, nes negebėjo rasti tekste aprašymo elementų ir pan.).

   III SKYRIUS
DIAGNOSTINIS VERTINIMAS

          10. Kontroliniai darbai, testai, savarankiški darbai nevertinami lygiu.
          11. Pusmečio ar mokslo metų baigiamieji darbai nevertinami lygiu. Ir iš šio galutinio darbo negalima nustatyti mokinio pusmečio dalyko įvertinimo – lygio.
         12. Mokinio pusmečio dalykų vertinimai nustatomi apibendrinant mokinio padarytą pažangą per  pusmetį . Mokytojas visą pusmetį stebi, fiksuoja mokinio pažangą, pasiekimus ir pusmečio gale apibendrina pusmečio rezultatus ir įvertina-nurodo mokinio pasiekimų lygį (aukštesnysis, pagrindinis, patenkinamas, nepatenkinamas).
        13. Darbams, kurie vertinami taškais, balais nepakanka nurodyti surinktų taškų skaičių - būtinas trumpas mokytojo komentaras, kuriame įvardinami mokinio pasiekimai bei padarytos klaidos.
        14. Mokinių parašytus diagnostinius darbus aptariame klasėje, tačiau nekomentuojame kiekvieno darbo, o nurodome esmines klaidas. Aptariant darbus mokytoja turi elgtis etiškai – neįvardinti mokinio, kuris blogiausiai parašė darbą. Aptariamos būdingiausias klaidos ir kaip jos turi būti taisomos. Mokiniams, kurie parašė darbą be klaidų, mokytojai gali siūlyti atlikti kitas užduotis. Mokiniai nelyginami tarpusavyje.
        15. Vaikai apie patikrinamųjų darbų rašymą turi sužinoti prieš kelias dienas.
      16. Lietuvių kalbos patikrinamuosius ir matematikos kontrolinius darbus rašyti į atskirus sąsiuvinius. (lietuvių kalbos patikrinamieji darbai bei matematikos kontroliniai darbai)

V. SKYRIUS
MOKINIŲ ĮSIVERTINIMAS

          17. Į vertinimą mokinius reikia įtraukti reguliariai. Įsivertinant mokiniui svarbu refleksija (savianalizė) arba savo minčių, veiksmų, vertybių kritiškas pergalvojimas ir analizavimas, todėl mokytojas skatina mokinius:
pagalvoti, pasvarstyti, ką (kiek ir ko) jie išmoko;
• pasikeisti su bendraklasiais įspūdžiais apie pasiekimus;
• porose pasitikrinti ir įvertinti vienam kito išmokimą;
• analizuoti savo klaidas;
• numatyti, ką dar reikia atlikti (planuoti tolesnius mokymosi žingsnius).
        18. 2-4  klasių mokiniai pusmečių pabaigoje pildo įsivertinimo lentelę (mokytojas prideda savo komentarą), 1-mų klasių mokiniai pusmečių įsivertinimus atlieka žodžiu.

 V. SKYRIUS
KAS TURI BŪTI TIKRINAMA IR IŠTAISOMA 1-4 KLASĖSE

        19. I –osiose klasėse:
        19.1. tikrinamas naujai išmoktų raidžių rašymas (eilutėje pažymima keletas taisyklingiausiai parašytų raidžių), skaitmenų taisyklingas rašymas;
        19.2. taisomas netaisyklingas raidžių jungimas;
        19.3. patikrinamuosiuose rašto darbuose ištaisomos visos klaidos;
        19.4. rekomenduojame pirmoje klasėje taisyti visus mokinio rašto darbus (sąsiuvinius, pratybų sąsiuvinius).
        20. II –osiose klasėse
        20.1. Tikrinami ir įvertinami visi kontroliniai darbai (testai, diktantai, matematikos kontroliniai);
        20.2.temai skirtuose pratybų sąsiuvinio puslapiuose tikrinama bent viena mokytojo pasirinkta užduotis;
        20.3. sąsiuvinyje tikrinamos užduotys, leidžiančios įvertinti mokinių išmokimą ir suvokimą;
        20.4. tikrinamos savarankiškai atliktos užduotys;
        20.5.tikrinami 1-2 kūrybiniai darbai per mėnesį.
        21. III – IV –osiose klasėse
        21.1. Tikrinami ir įvertinami visi kontroliniai darbai (testai, diktantai, matematikos kontroliniai);
        21.2. pratybų sąsiuviniuose tikrinamos mokytojos pasirinktos užduotys;
        21.3. sąsiuviniuose tikrinamas vienas savarankiškas darbas per savaitę;
        21.4.
tikrinami 1-2 kūrybiniai darbai per mėnesį, vertinama minčių raiška, rašybos ir skyrybos klaidos.
        21.5.
namų darbai tikrinami klasės mokytojos pasirinktais būdais.
        22.Tikrinant matematikos kontrolinį darbą, testus, lietuvių kalbos darbus:
        22.1. Mokytojas ištaiso visas klaidas (ir matematikos, ir lietuvių kalbos);
        22.2. diktante, lietuvių kalbos rašto darbuose nubraukiame klaidą ir viršuje užrašome taisyklingai. Jeigu klaidingai parašytas žodis, sakinio dalis ar visas sakinys, tai mokytojas išbraukia tai, kas nereikalinga, ir viršuje parašo kitus žodžius;
        22.3. negalima ant neteisingai parašyto skaičiaus ar raidės užrašyti teisingą raidę ar skaičių. Klaidingą parašymą perbraukiame ir teisingai užrašome viršuje.

     Aptarta pradinių klasių mokytojų metodinės grupės
2015-09-03 protokolo Nr.5