Įspūdžiai iš stažuotės

   Vilniaus Universiteto Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto edukologijos magistrantės dvi dienas stažavosi Leipcigo (Saksonijos žemė, Vokietija) bendrojo ugdymo mokyklose ir iš arti stebėjo, kaip veikia viena iš 16 skirtingų Vokietijos švietimo sistemų.

   Didžiausią įspūdį paliko kryptinga mokyklų transformacija – nuo mokymo prie mokymosi. Valstybinėse bendrojo ugdymo mokyklose diegiami savivaldaus (savikrypčio) mokymosi principai. Johannos Moosdorf gimnazijoje mokiniams tris kartus per savaitę skiriama po 60 minučių, o Ihmelstrasse gimnazijoje kasdien skiriama – 80 minučių savarankiškam mokymuisi. Šiam modeliui įgyvendinti pritaikytos naujų mokyklų erdvės (arba atskiri aukštai), o mokytojai perima ugdymo turinio kūrėjų ir mentorių vaidmenį: komandose kuria užduotis, pataria mokiniui, kaip mokytis, padeda mokymosi metu ir stebi pažangą. Anot mokyklų vadovų, ši sistema veikia – mokiniams kasmet reikia vis mažiau mokytojų pagalbos, tėvai mato naudą ir noriai renkasi tokias mokyklas. Tuo tarpu mokiniai mokosi tiek individualiai, tiek porose ar mažose grupelėse. Regione mokinių skaičius vis didėja, todėl Saksonijoje aktyviai statomos naujos mokyklos. Akivaizdu, kad vis garsiau kalbama apie būsimą mokyklų vadovų ir mokytojų trūkumą.

   Stažuotės metu taip pat nustebino faktas, kad Saksonijoje mokiniai profiliuojami jau nuo 5 klasės, tačiau dalis bendruomenės šį modelį kvestionuoja. Reaguodama į lūkesčius, Saksonijos švietimo ministerija kuria bendruomenines mokyklas – alternatyvą iki šiol taikytam ankstyvam profiliavimui, padedančią geriau atpažinti kiekvieno vaiko stiprybes ir potencialą.

   Kadangi studentės edukologijos magistrantūroje studijuoja švietimo politikos ir lyderystės šakoje, diskusijų su mokyklų vadovais metu aptarta ir vadovų atranka Saksonijoje, bei kasdieniniai mokyklų vadovų iššūkiai. Norint tapti vadovu, pirmiausia būtini bent keleri metai pedagoginės patirties, rekomendacija iš savo mokyklos vadovo ir pokalbis su Švietimo tarybos komisija bei bendruomenės, kuriai reikalingas vadovas, atstovais. Įdomi detalė – net ir užėmęs pareigas vadovas privalo vesti kelias pamokas per savaitę, kad nenutrūktų pedagoginė praktika ir siekiant geriau pažinti mokinius. Kasdieniai rūpesčiai mokyklose Saksonijoje labai panašūs į lietuviškus: ugdymo kokybė, darbas su tėvais, socialinių problemų sprendimas. Esminis skirtumas – didesnis migracijos srautas Vokietijoje.

   Tokios stažuotės praplečia akiratį: leidžia iš pirmų lūpų sužinoti apie jau veikiančias praktikas, atlikti lyginamąją analizę ir įsivertinti, ką būtų galima pritaikyti savo organizacijoje. Į Lietuvą parsivežtos idėjos ir gerosios patirtys – nuo mokymosi erdvių iki mentoriavimo kultūros – gali tapti postūmiu efektyvesniam ugdymo proceso tobulinimui.