Prasminga bendraamžio fotografijų paroda

   Mūsų gimnazijoje Kovo 11-osios išvakarėse atidaryta IIb klasės mokinio Roko Žukausko fotografijų paroda „Ar mes esame vieniši?“ Autorius teigia, jog rengdamas šią parodą ieškojo „ne techniškai tobulų kadrų ir ne nuoseklios laiko juostos, o momentų, kuriuose slypi kažkas neišsakyto“. Visi jo nuotraukų pavadinimai suformuluoti klausimų forma, pavyzdžiui: „Kiek dar laukti?“, „Negi aš viena?“, „Ar laisvė – už grotų?“, „Būti ar nebūti?“, „Kiek dar degsi?“, „Kas toliau?“, todėl lankytojus įtraukia ir skatina svarstyti apie egzistencijos prasmę. Parodos atidarymo proga mes, klasės draugės Milda ir Elinga, paprašėme autorių atsakyti į keletą klausimų.

   1.Kaip prasidėjo tavo fotografijos kelionė? Kas ją paskatino? Kada pradėjai fotografuoti?

   Domėjimasis fotografija prasidėjo nuo žavėjimosi kitų fotografų darbais. Tuomet kilo mintis: kaip sunku būtų pačiam sukurti tokį jausmą kitiems žmonėms. Mano paties fotografijos kelionė prasidėjo prieš dvejus metus, žiemą, nors noras fotografuoti manyje gyveno jau gerokai anksčiau. Paskatinimo ar ypatingo palaikymo aš neieškau - man pačiam buvo įdomu pamatyti, kaip greitai galiu tobulėti šioje srityje.

   2. Kuo tave traukia būtent fotografija? Ar domiesi kitomis meno rūšimis? Jei taip, kokiomis?

   Fotografija mane labai traukia, juk nėra vieno teisingo būdo fotografuoti. Kiekvienas fotografas savo fotoaparatą nustato skirtingai ir tą patį kadrą gali pamatyti iš visai kito kampo. Taip pat domiuosi ir kitomis meno rūšimis: esu didelis muzikos mėgėjas, o laisvalaikiu mėgstu pasigrožėti senais tapybos darbais.

   3. Kodėl rengdamas parodą pasirinkai  temą ,,Ar mes esame vieniši?“ Kuo ją sieji su savo asmeniniais išgyvenimais?

   Labai sudomino mane vienišumo tema. Rinkdamasis projektinio darbo temą, iš karto pagalvojau apie fotografiją ir garbaus amžiaus žmonių vienišumą, nes turiu 91 metų prosenelį. Taip pat ir pats esu gana uždaras žmogus, todėl vienišumo jausmas man nėra svetimas. Tačiau savo asmeniniais išgyvenimais šia tema per daug dalintis nenorėčiau.

   4. Kuri parodoje eksponuojama nuotrauka Tau brangiausia? Kodėl?

   Visos parodoje eksponuojamos nuotraukos man yra labai artimos, galėčiau daug papasakoti apie kiekvienos atsiradimą. Dauguma jų yra padarytos mano kelionių po Europą metu. Tačiau jei turėčiau pasirinkti vieną, tai būtų nuotrauka „Kiek dar laukti?“, kuri buvo padaryta, kai dalyvavau „Erasmus“ projekte. Tai buvo nauja patirtis - panašiai kaip ir ši paroda.

   5. Kaip manai, ar daug šiuolaikinių žmonių rezonuotų su tavo parodos mintimi?

   Manau, kad šiuolaikiniai jaunuoliai yra arčiausiai vienas kito, bet kartu ir vienišiausi. Naudodamiesi socialiniais tinklais, nuolat rašinėdamiesi, žmonės bendrauja daug, tačiau tai dažnai nėra tikrasis bendravimas. Vis dėlto vienišumą patiria visi žmonės.

   6. Ar fotografija bus susijusi su tavo ateities profesija? O gal tai bus tiesiog hobis?

   Fotografija mano gyvenimo tikrai nepaliks. Turiu draugų, kurie jau pakvietė mane fotografuoti jų vestuves. Taip pat esu daręs ir kitokių projektų privatiems žmonėms, o mano nuotraukos yra pasirodžiusios ir TVBG prezidentūros „Instagram“ puslapyje. Vis dėlto fotografiją norėčiau pasilikti kaip hobį arba kaip papildomą veiklą šalia pagrindinio darbo.