Trisdešimt metų su rožinio malda

                       ,,Rožinis yra lobis, kurį reikia atrasti.“ (Popiežius Pranciškus)

   Visiems gerai žinoma, kad spalis katalikams yra rožinio (liaudiškai vadinamo rožančiaus) mėnuo. Pavadinimas kilęs iš lotynų kalbos žodžio rosarium - „rožių puokštė, rožių vainikas, rožių darželis“, kitaip tariant, ,,rožių vėrinys“. Mūsų maldos - tai tarsi rožių vainikas, kurį siunčiame Marijai arba su Marija siunčiame Kristui. Neseniai kiekvienoje bažnytėlėje po šv. Mišių  visą mėnesį buvo kalbamas rožinis - tai malda, skirta apmąstyti svarbiausius Jėzaus gyvenimo įvykius kartu su Marija. Kiekvienų metų spalį nuo 1990-ųjų Švč. Mergelės Marijos rožinio maldas kalba ir  Telšių Vincento Borisevičiaus gimnazijos bendruomenė. Laikui bėgant šiek tiek keičiasi jo tradicijos.  Taigi, kaip anksčiau ir kaip šiemet mūsų mokykloje buvo kalbama ši meditacinė kartotinė malda, skirta Jėzaus gyvenimui apmąstyti, kokia jos nauda jaunam žmogui?

     ŽVILGSNIS Į PRADŽIĄ...

   ,,Kam, kada kilo mintis mokykloje spalio mėnesį kalbėti rožinį? Kaip tai buvo daroma? Kokį poveikį ši malda darė bendruomenei, kokia jos nauda?“- paklausiau po Nepriklausomybės atgavimo pirmosios Lietuvoje katalikiškos mokyklos  buvusią direktorę Angelę Raudienę.

   Mintis kalbėti  Rožinį, neabejoju, kilo  kapeliono Jono Kaunecko  galvoje pačiais pirmaisiais mokslo metais prieš spalio mėnesį. Kiti buvome užimti mokyklos kūrimo rūpesčiais ir pasikliovėme kapeliono kompetencija šioje srityje. Kaip ir kur jį kalbėti, buvo tariamasi su pavaduotoja užklasinei veiklai Elena Martinkiene, kuri vėliau daug metų ir puoselėjo šią tradiciją.  Kiek prisimenu, visa mokykla  rinkdavosi antrojo aukšto fojė prieš pamokas  ir kalbėdavo  vieną paslaptį. Rodos, klasės  paeiliui vadovaudavo maldai. Vėliau būdavo kalbama klasėse prieš pirmą pamoką su dalyko mokytoju. Į klausimą, kokį poveikį darė ši malda bendruomenei, atsakyti nelengva. Bendruomenėje buvo įvairių žmonių - tikinčių ir abejojančių,  net netikinčių tiek mokytojų, tiek mokinių. O  kiekvieno santykis su Dievu buvo  (ir dabar yra!) labai skirtingas ir individualus, todėl ir poveikis kiekvienam individui asmeninis. O bendruomenė susideda iš individų, todėl analizė būtų buvusi labai sudėtinga ir mes jos nedarėme. Dabar, po trisdešimties metų, atsakyti dar sunkiau. Galime tik spėlioti, kaip būtų augusi ir  tobulėjusi mokykla, jei  joje  iš viso nebūtų buvę Rožinio  maldos, gegužinių pamaldų,  maldos prieš pamokas ir po pamokų,  katalikiško pasisveikinimo. Būtų buvusi mokykla be katalikiško identiteto ženklų ir kažin, ar ji būtų išlikusi.  Kažin, ar būtų pavykę ją iš viso  įkurti. Tai tokia viso to ir nauda - turime Telšiuose katalikiškos krypties mokyklą, kuri jau išleido  30-tą abiturientų laidą. Esu įsitikinusi, kad ne tik  identiteto parodymas Telšiams, Lietuvai ir Europai turėjo jos išlikimui  lemiamos reikšmės.  Tai tik regimieji ženklai. Juos  nesunkiai pastebi bet kuri įžvalgesnė akis.  Nepasveriama, nepamatuojama ir pinigais neįvertinama, tik tikėjimu  atpažįstama maldos vertė. Kalbėdami su mokiniais Rožinį mes nemokame parodyti jo vertės (gal kartais ir patys jos nesuvokiame). Apie jo galią liudija pasaulyje vykstantys stebuklai. Tik prisiminkime Lurdą, Fatimą, Medžiugorję, Šiluvą, kad ir mūsų Žemaičių Kalvariją...  Kad mūsų mokykla tebegyvuoja - tai irgi mažas, gal tik vietinės reikšmės, stebukliukas. Kaip ir viskuo - galime netikėti. O jei tikime, tai ir  matome didžiausią šios maldos naudą.

    ROŽINIS ŠĮ RUDENĮ... 

   Kadangi šiemet gimnazijos bendruomenę kaustė baimė dėl covid19 ligos,  ji nebegalėjo melstis vienoje vietoje, kapelionui Piercarlo Monzo teko kurti naujas šios maldos tradicijas. Pirmiausia jis sudarė trijų etapų – pasiruošimo, vykdymo ir pabaigos - planą, kurį iš anksto pristatė  mokytojų kolektyvui. Kiekvienos klasės mokiniai-atstovai piešė vieną slėpinio paveikslą. Visų mokinių darbai buvo eksponuojami stende, antrojo aukšto fojė, prie Švč. Mergelės Marijos paveikslo. Taip sukurta Rožinio slėpinių paroda, kurią buvo galima apžiūrėti visai bendruomenei. Klasių vadovės iš anksto su auklėtiniais tarėsi  dėl 10 maldos intencijų, kurias vaikai užrašė ant rutuliukų ir papuošė tą patį stendą. Antrojo aukšto fojė buvo dar du ženklai, kurie priminė Rožinio mėnesį: didelis rožančius, juosiantis kryžių, ir rodomas ekrane tos dienos slėpinio vaizdas. 
   Kiekvieną  rytą  mokiniai kartu su dalykų mokytojais  pirmąsias pamokas pradėdavo sukalbėdami triskart Angelo pasveikinimą (,,Sveika, Marija“) už savo šeimą, už gimnazijos bendruomenę ir už tėvynę Lietuvą.  Per šį mėnesį du kartus kiekvienos klasės mokinius aplankė ir broliai saleziečiai: kapelionas Piercarlo, kunigai Aleksis ir Vincentas, su jais vaikai, nuoširdžiai sakydami savo intencijas, sukalbėdavo dešimt kartų maldą ,,Sveika, Marija“. 
   Itin įsimintina paskutinė rožinio diena - spalio 29-oji. Tą rytą prieš pamokas kai kurie pradinukai,  5-7 klasių mokiniai, jų mokytojai rinkosi gimnazijos kieme prie Švč. Mergelės Marijos skulptūrėlės. Ten dubenyje buvo įžiebta ugnis, dviem rožančiaus formos karūnomis vainikuota Švč. Mergelė Marija. Vieną, mažesnę, spalvotą, laikė 2 klasės mokiniai, mūsų atžaliukai, o kitą, didesnę, sudarytą iš visų parašytų intencijų, 5-7 klasių vaikai. Vėliau kiekviena klasė garsiai kalbėjo Rožinio maldą, prie kurios prisijungė visi dalyviai. Pabaigoje visos sujungtos intencijos sudėtos į dubenį ir sudegintos, kad jos tarsi smilkalai pakiltų Dangun, būtų priimtos  Marijos ir virstų Dievo malonėmis.

    MALDOS VERTĖ

    Kas yra rožinis jaunam žmogui? Ar verta melstis? –į šiuos klausimus maloniai sutiko atsakyti mūsų gimnazijos abiturientai.

   Rožinis man – tai malda, kurios metu galima susikaupti. Jis padeda rasti vidinę ramybę ir suvokti vis naujus gyvenimo etapus. Aš užaugau tikinčioje šeimoje ir religija mano gyvenime visada buvo ir yra svarbi. Rožinis yra išskirtinė malda, kuri turi daug dalių. Kiekvienas šios maldos slėpinys vaizduoja vis kitokį Jėzaus gyvenimo etapą. Manau, kad tiek jaunas, tiek senas žmogus rožinio slėpinių įvykius gali pritaikyti savo gyvenime, juk melsdamasis jis suvokia savo padarytas klaidas ir stengiasi jų nebekartoti. (Rugilė Žylytė)
   Rožinis yra įrankis susitelkti į save ir kartu per maldą bendrauti su Dievu.  Rožinio malda man suteikia šansą nuoširdžiai išsakyti visas savo mintis, norus ir nuoskaudas. Vėliau po maldos palengvėja... (Gytis Kumža)
   Rožinis man - tai tarsi įrankis, leidžiantis  per maldą priartėti prie Dievo ir Marijos. Tai fizinis vadovas maldos metu. Nesvarbu, ar žmonių intencijos yra bendros ir išreikštos garsiai, ar skirtingos ir išsakytos tyliai - svarbiausia, jog melsdamasi aš jaučiu su žmonėmis bendrumą, panašumą... Rožinio malda man suteikia ramybę ir stiprybę. Maldos metu suvokiu, jog nesu viena, net kai meldžiuosi viena, suprantu, jog turiu paramą iš aukščiau. Tai suteikia nusiraminimą, pasitikėjimą savimi ir tuomet be baimės, neabejodama galiu žingsniuoti Doros keliu. Spalio mėnesį prieš pamokas kalbamas rožinis man padeda susikaupti pamokose ir siekti geresnių rezultatų. Todėl jis ir susikaupimo, ir susitelkimo šaltinis. (Gabija Tamošauskaitė)

   Baigiant norisi pasidžiaugti, kad mūsų gimnazijoje daugiau kaip 600 mokinių išmoksta kalbėti rožinį, kad daugeliui jis tampa dvasios atrama, stiprybės, ramybės šaltiniu einant  Doros ir Meilės keliu, priimant svarbius sprendimus...